Kaip Prisikėlimas veikia mūsų gyvenimą šiandien

Kai po įtemptų futbolo rungtynių kitą rytą pabudau skaudančia nugara, galvojau tik apie kūno prisikėlimą. Tačiau skaitydamas Bibliją pastebėjau, kad apie prisikėlimą kalbančios Šventojo Rašto eilutės mažai kalba apie tokio pobūdžio palengvėjimą. Nors palengvėjimas išties realus – Raštas sako, kad mūsų kūnai bus pakeisti – jų nebeveiks nuodėmės ir kritimo pasekmės, – visgi prisikėlimas žada daug daugiau.

Neseniai tyrinėdamas Laiško romiečiams 8 skyrių supratau, kad apaštalas Paulius prisikėlimą suvokia daug giliau nei aš. Jis matė, kaip prisikėlimo pažadas padeda gręžtis nuo nedorybės prie paklusnumo, rasti viltį kenčiant ir jau čia, žemėje, patirti tai, kas liudija apie artėjantį didį džiaugsmą.

Artėjanti šventė 

Tai, ko mes laukiame ir tikimės rytoj, keičia mus šiandien. Jei Dievas pažadėjo man džiaugsmo pilnatvę ir malonę amžinybėje, aš neflirtuosiu su mirtimi. Atkreipkite dėmesį į šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. Taigi broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite (Rom 8, 11–13).

Po mirties Dievas dovanos mūsų mirtingiems kūnams naują gyvenimą, tad dar prieš mirtį atsisakykime nuodėmės ir to, ką ji siūlo. Jau šiandien turime gyventi taip, kad pasiruoštume rytdienai.

Įsivaizduokite našlaitę, kuri sužino, kad ją įsivaikino geraširdžiai karalius ir karalienė, bet į naujus namus jie ją pasiims tik už poros savaičių, – jai teks palaukti. Tačiau tas likusias dvi savaites našlaitė jausis visiškai kitaip nei iki tol. Dabar ji turi naujus namus – net karalystę! Ji pradės elgtis taip, lyg jau būtų karalaitė. Atradusi saugumą, nes ji buvo pasirinkta ir yra mylima, ji išsižadės senų įpročių, kurie padėdavo jai prieglaudoje išlikti, ir mokysis naujų manierų – kaip turėtų elgtis saugi ir brangi karaliaus dukra.

Taigi mes, kuriems buvo suteikta Šventoji Dvasia, kurie drauge su Kristumi buvome pasodinti danguje, laukdami to susijungimo su Kristumi, jau dabar turėtume marinti kūno darbus. Žinia, kad Visatos Valdovas ateis manęs pasiimti, suteikia man jėgų dar griežčiau priešintis nuodėmei. Visai netrukus prasidės daug vertingesnis ir prasmingesnis gyvenimas, todėl jau dabar aš vengsiu mirties kaip maro. Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė. Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti (Rom 8, 6–7).

Ilgas kančios kelias          

Dievas paruošė mums prisikėlimą – kad taip padėtų įveikti praėjusios savaitės vargus ir artėjančios savaitės kančias. Pažadas, kad po mirties būsiu prikeltas, iš esmės keičia mano liūdesį dėl draugės, kuri neseniai patyrė persileidimą, ar skausmą, kurį jaučiau, kai mirė jauna mano teta. Jei Dievas ruošia mus amžinajam gyvenimui kartu su Juo, jokia mūsų kančia nėra beprasmė.

Apaštalas Paulius Laiške romiečiams sako: O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti (Rom 8, 17). Mums išgyvenant kančią, Dievas gali mumyse daryti tūkstantį įvairiausių darbų, tačiau Laiško romiečiams 8 skyriuje Paulius pamini tai, kas jam atrodė svarbiausia, – kančia šiame pasaulyje ruošia mus džiaugsmui būsimajame.

Mūsų kančia – tai, ką turime ištverti šiandien, – ruošia mus būsimai šlovei. Kiekvienas išbandymas yra tarsi kontrolinis punktas orientacinėse varžybose, kurį turime įveikti, siekdami galutinio, didingesnio tikslo. Negaliu paaiškinti, kodėl draugo mama susirgo vėžiu, bet žinau, kad mūsų mylintis Dievas turi paslaptingą planą, ir kad tokia kančia ir sielvartas padeda Jo vaikams saugiai grįžti namo.

Šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse buvo apreikšta (Rom 8, 18). Mūsų laukiantis prisikėlimas dabartinę kančią padaro prasmingą ir tikslingą. Didžiam tikslui pasiekti reikia didelių pastangų.

Laukia dar daugiau     

Pažadas, kad mūsų laukia dar daugiau, reiškia, jog Dievas sukūrė mus didesniam džiaugsmui, nei galime patirti šiame pasaulyje. Vieną dieną mes su Dievu gyvensime Jo mieste, kur nebebus nei nuodėmės, nei kančios. Bet mes kol kas dar ne ten.

Dabar gyvename nuodėmės užtemdytame pasaulyje, kuris ryja mūsų džiaugsmą. Tačiau Dievas leidžia mums paragauti dangaus. Jo Dvasia leidžia mums pamatyti ir bent šiek tiek prisiliesti prie to, ką patirsime akis į akį susitikę su Gelbėtoju. Dievas nori, kad ilgėtumės, trokštume to daugiau, nei turime čia. Jis nori, kad džiaugsmas čia būtų tarsi apetitą sužadinantis užkandis prieš pagrindinį patiekalą.

Apaštalas Paulius sako: Visa kūrinija <...> ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo. Šia viltimi esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai (Rom 8, 22–25).

Mes dar nepatyrėme tokio džiaugsmo, kuriuo vieną dieną džiaugsimės. Tas džiaugsmas, kurį išgyvename bendrystėje su Dievu šiandien, tas ilgesys, kuris bent šiek tiek patenkinamas šlovinant Jį, pasitenkinimas, kurį atrandame Dievo žodyje, prisiminimai, kuriuos sukaupėme, būdami šalia mums brangių žmonių, tėra tik blyškus atspindys to, kas mūsų dar laukia. Prisikėlimas žada daugiau nei šis gyvenimas.

Kasdieniai darbai  

Kas rytą suskambantis žadintuvas vis praneša, kad Jėzus dar negrįžo. Kiekvieną rytą manęs laukia įprasti darbai, nes pažadėtoji diena dar neatėjo. Bet ji artėja. Ir tai paverčia mano naštas galimybėmis patirti ir ilgėtis daugiau Dievo.

Apaštalui Pauliui patiko mintis, kad naujojoje žemėje mes vilkėsime naują kūną (lyg drabužį), tai suteikė jam vilties ir padėjo ištverti visus sunkumus. Jis vylėsi pažadu ir laukė daug daugiau, ne tik skaudančios nugaros išgydymo... Prisikėlimo viltis padeda mums atmesti viską, ką siūlo nuodėmė, ištverti skausmą, kančias ir tikėtis didesnio, pilnatvę atveriančio džiaugsmo Dievo akivaizdoje.

www.desiringgod.org vertė Raimonda Jašinauskienė

Bendrinti: