Krikščioni, suvok, kam priklausai

Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. Ir todėl gyvenantys pagal kūną negali patikti Dievui. Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo. Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia - gyva dėl teisumo.

Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis - prikėlęs iš numirusių Kristų - atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse (Rom 8, 7-11).

Laiško romiečiams 8 skyriaus 7-8 eilutėse apaštalas Paulius mini dvi dideles grupes žmonių. Paulius rašo, kad jei esame žmonės, gyvenantys pagal kūną (8 eil.) arba, kitais žodžiais tariant, mąstantys kūniškai (7 eil.), (1) mes esame priešiški ir nepaklūstame Dievui, (2) mes net negalime paklusti Dievo įstatymui - štai koks gilus yra mūsų sugedimas ir maištas, todėl (3) mes negalime patikti Dievui. Tokia yra mūsų būklė, jei gyvename kūniškai, jei esame paprasčiausiai žmonės (plg. Jn 3, 6).

Tačiau 9 eilutė prasideda žodžiais: Tačiau jūs... Vadinasi, yra žmonių, kurie skiriasi nuo aprašytų 7-8 eilutėse. Tai - tikrieji krikščionys. Čia mes pamatome, ką reiškia būti tikru krikščionimi. O, jei pasaulis žinotų, kas čia sakoma!

Taigi, jei svarstai, kas yra krikščionis, įsiklausyk, kas sakoma Dievo žodyje. Tai nesusiję su šeima, kurioje užaugai, su tuo, ar tu pakrikštytas, ar priėmęs Sutvirtinimo sakramentą, ar mokeisi krikščioniškoje mokykloje, tai nesusiję su bažnyčia ar denominacija, kuriai priklausai. Tai kas gi tave išskiria, jei tu esi krikščionis? Ką apie tai rašo Paulius?

Kuo krikščionys panašūs ir kuo skiriasi nuo kūniškai gyvenančių žmonių?

Laiško romiečiams 8 skyriaus 9-11 eilutėse Paulius įvardija penkis dalykus, kuo krikščionis skiriasi nuo likusio pasaulio (nuo tų, kurie yra kūniški), ir pamini vieną, kuo visgi visi esame panašūs. Apžvelkime juos atskirai. Krikščioni, suprask, kas esi ir kam priklausai. Tai nėra paprasta. Tai - kvapą gniaužiančios tiesos, tad prašyk Dievo, kad padėtų tau suprasti šį stebuklą ir kad tai liudytų ir tavo gyvenimas.

O jei dar nesi krikščionis, atidžiai klausykis ir galbūt tapsi krikščionimi, nes tai, ką čia pasakysiu, yra tiesa, ateinanti per tikėjimą, o tikėjimas gimsta iš klausymo, klausymas - iš Dievo žodžio (Rom 10, 17). Meldžiu, kad Dievas per savo Žodį padėtų tau pamatyti, sutikti ir priimti Kristų.

1. Dievo Dvasia gyvena tavyje

Visų pirma, tu, krikščioni, esi kitoks, nes Dievo Dvasia gyvena tavyje. Pažvelkime į 9 eilutės vidurį: Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. Štai kuo skiriasi krikščionis nuo nekrikščionio. Mus skiria ne tiesiog skirtingos idėjos, bet pati Dievo Dvasia, gyvenanti mumyse.

Žodis gyvena yra svarbus. Tai - daugiau nei tiesiog būti (kaip tu gali būti autobusų stotyje, traukinyje, mašinoje ar parduotuvėje). Tai reiškia, kad Dievo Dvasia nėra tik šiaip, trumpam apsistojusi, lyg stotelėje, ji gyvena tavyje. Tai reiškia artumą, pažinimą ir įtaką. Jei kas nors apsigyvena tavo namuose, jis nuolat būna šalia tavęs, jis pažįsta tave, ir tu pažįsti jį, tas asmuo daro įtaką tau ir tavo gyvenimo būdui.

Krikščioni, Dievo Dvasia gyvena tavyje. Jei tu Jos nepažįsti, su Ja nebendrauji ir Ji nedaro tau jokios įtakos, kažkas iš esmės yra negerai. Neignoruok, neliūdink Jos ir Jai nesipriešink.

Šį krikščionių išskirtinumą Paulius apibūdina dviem skirtingais būdais: 9 eilutėje jis sako: jūs turite Kristaus Dvasią, o 10 eilutės pradžioje skaitome: Kristus yra jumyse. Taigi, pirmasis dalykas, išskiriantis krikščionis iš tų, kurie gyvena pagal kūną, yra tai, jog mes esame „apgyvendinti" žmonės: Dievo Dvasia gyvena mumyse (9 eil.), mes turime Kristaus Dvasią (9 eil.), ir Kristus yra mumyse (10 eil.).

Dievo Dvasia, Kristaus Dvasia, Kristus - visi šie terminai iš esmės nurodo tą patį. Dvasia yra lygiai taip pat Dievo Tėvo Dvasia kaip ir Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, Dvasia. Ji taip artimai susijusi su Kristumi, kad, galima sakyti, Jos buvimas yra paties Kristaus buvimas tavyje.

Pažvelkime, ką apie tai sakė Jėzus, dar būdamas žemėje: Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse. Nepaliksiu jūsų našlaičiais - ateisiu pas jus (Jn 14, 16-18).

Jis atsiųs Guodėją, Tiesos Dvasią (16 eil.). Ir parodo, kad Dvasia ir Jis yra viena: Ji yra su jumis ir bus jumyse (17 eil.). Kitais žodžiais tariant, Jėzus čia sako: Aš esu su jumis dabar, bet būsiu su jumis ir tuomet, kai grįšiu pas Tėvą ir atsiųsiu jums Tiesos Dvasią. O 18 eil. Jis jau kalba apie save tiesiogiai: Nepaliksiu jūsų našlaičiais - ateisiu pas jus.

Taigi, ir Jėzui, ir Pauliui Dievo Dvasia - Šventoji Dvasia (Jn 14, 26) - yra viena su Kristaus Dvasia. Ji taip artimai susijusi su Kristumi, kad ir Paulius, ir Jėzus sako: jei Ji yra jumyse, vadinasi, Kristus yra jumyse.

Tai yra lobis, krikščioni! Skirk laiko ir apmąstyk tai, mėgaukis tuo. Tu niekuomet nebūsi toli nuo Kristaus, Jis niekada neatsitrauks! Jis sakė: Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 20), ir dabar mes matome, kaip arti Jis pažadėjo būti.

Tai yra pirmasis tavo, kaip krikščionio, skirtumas - Dievo Dvasia gyvena tavyje. Tu turi Kristaus Dvasią. Kristus yra tavyje!

2. Tu esi Dvasios veikiamas

Yra dar vienas skirtumas, darantis krikščionį kitokiu. 9 eilutėje sakoma: Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse.

Ką reiškia gyventi pagal Dvasią? Tai reiškia, kad esi veikiamas Dvasios, esi Jos galioje. Tai reiškia, kad Dvasia daro lemiamą įtaką tavo gyvenime. Tavyje gyvena Dievo Dvasia, tad dabar tu ne tamsos, bet Dievo valdžioje (Apd 26, 18). Gyventi pagal kūną reiškia būti laikomam kūno vergovėje, būti kūno nelaisvėje, pavergtam kūno, kad negalėtume paklusti Dievo įstatymui ir patikti Dievui. Paulius sako: Jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią. Taigi, manau, jis turi galvoje tai, jog Dvasia sunaikino kūno viešpatavimą ir dabar Dvasia vadovauja tavo gyvenimui. Tu esi Jos valdžioje, nebe kūno.

Dvasia mus išlaisvina ir keičia mus iš vidaus. Jei Ji gyvena mumyse, mes esame Jos galioje, Jos valdžioje. Tai lemia visus mūsų vidinius pokyčius, kurie išlaisvina mus tarnauti Kristui. Tai nėra mums nurodinėjančios išorės jėgos, Ji yra mūsų viduje ir keičia mūsų širdį ir protą, kad paklustume Jėzui, kad mėgautumės vykdydami Jo įsakymus. Tai - vienas svariausių įrodymų, kad Ji gyvena mumyse.

3. Tu priklausai Kristui

Trečias dalykas, kurį Paulius nurodo, kaip tik krikščionims būdingą - mes priklausome Kristui. Atkreipkite dėmesį į paskutinį 9 eilutės sakinį: O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo. Galima pasakyti ir kitaip: Jei mes turime Kristaus Dvasią, esame Jo. Taigi, mes, krikščionys, turėtume galvoti apie save kaip apie priklausančius Kristui, kaip apie Jo nuosavybę.

Kuria prasme mes esame Kristaus nuosavybė? Paulius sujungia dvi mintis - Dievo Dvasia gyvena mumyse ir mes priklausome Kristui, - taip jas paaiškindamas: Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo (1 Kor 6, 19-20). Kaip mes tampame Kristaus? Paulius įvardija du būdus: Jis mus išpirko ir Jo Dvasia apsigyveno mumyse.

Buvo laikai, kai teisę į žemę galėjai įgyti tiesiog ten nuvykdamas ir apsigyvendamas, ten įsikurdamas. Žinoma, dabar žemė dažniau įgyjama tiesiog sumokant sutartą sumą už sutartą sklypą. Tam, kad taptume Jo nuosavybe, Kristus padarė abu dalykus: Jis mus „nusipirko" ir mumyse įsikūrė: Jūs nebepriklausote patys sau. Jūs esate nupirkti už didelę kainą (1 Kor 6, 19-20). Jis mus išpirko, kitais žodžiais tariant, įsigijo. Jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios. Jūs nebepriklausote sau. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo (1 Kor 6, 19-20; Rom 8, 9). Jis savo krauju mus nusipirko ir  Šventąja Dvasia apsigyveno mumyse. Jei esi krikščionis, tu nebepriklausai sau - tu priklausai Kristui.

Taigi, mumyse gyvena Kristus, mes esame Jo valdžioje, nes esame Kristaus nuosavybė. Tai yra lobis - apsvarstyk tai ir džiaukis. Vienas iš brangiausių dalykų, Pauliaus nuomone, yra visiškas saugumas, kurį suteikia priklausymas Kristui, netgi mirties akivaizdoje. Kristus rūpinasi tuo, kas yra Jo. Jis nusipirko mus ne tam, kad mus prarastų. Jis nusipirko mus, kad mus išsaugotų.

Čia galima matyti ir Pauliaus susirūpinimą. Anksčiau minėjau, kad tarp krikščionių ir nekrikščionių yra penki skirtumai ir vienas panašumas. Dabar pažvelkime į panašumą.

Krikščionys, kaip ir visi kiti žmonės, gyvena mirtinguose kūnuose.

Laiško romiečiams 8 skyriaus 10 eilutėje rašoma: Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės... Tai ir yra tas panašumas. Šiuo metu mūsų kūnai yra mirtingi - jie mirs, nors mumyse ir gyvena Kristus. Kitais žodžiais tariant, atpirkimas vyksta etapais. Ir mūsų kūno atpirkimo dar teks palūkėti, kaip sakoma Laiško romiečiams 8 skyriaus 23 eilutėje. Mes esame nuodėmingos, kritusios žmonijos dalis. Ir šiuo aspektu esame visiškai tokie pat, kaip ir visas likęs pasaulis - mes mirsime.

Bet toliau yra dar du dalykai, kurie skiria krikščionis nuo nekrikščionių, ir tai ištraukia mirties geluonį.

4. Tavo dvasia yra gyva dėl Kristaus teisumo ir Jo buvimo tavyje

Ketvirtasis skirtumas, išskiriantis mus iš tų, kurie gyvena pagal kūną, nurodomas Laiško romiečiams 8 skyriaus 10 eilutės pabaigoje: dvasia - gyva dėl teisumo. Taip, kūnas yra mirtingas ir pasmerktas mirčiai, bet yra du dalykai, kurie pakeičia mūsų dvasios būklę - tai teisumo dovana ir Kristaus artumas. Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia - gyva dėl teisumo. Teisumo dovana, kurią garantuoja Kristaus mirtis ant kryžiaus, suteikia mums gyvenimą, o Kristaus artumas leidžia mums patirti tą gyvenimą dabar ir per amžius.

Mums nereikia laukti mūsų kūno atpirkimo, kad mūsų dvasia būtų gyva. Teisumas mums jau dovanotas, Kristus jau yra mumyse, tad mes jau dabar turime gyvenimą. Krikščioni, suvok tai. Teisumo dovana jau dabar yra tavo gyvenimo pagrindas. Taip ne tik bus, taip yra dabar. Tu esi gyvas Dievui per Kristų Jėzų (Rom 6, 11) ir tu niekuomet nemirsi. Kristaus tobulumas, užėmęs tavo netobulumo vietą, ir Kristaus buvimas tavo širdyje saugo tave amžinai.

(1) Dievo Dvasia gyvena tavyje; (2) Tu esi veikiamas Dvasios; (3) Tu priklausai Kristui; (4) Tavo dvasia gyva dėl Kristaus teisumo ir Jo buvimo tavyje. Taigi, lieka paskutinis skirtumas tarp krikščionio ir to, kuris gyvena pagal kūną.

5. Tavo mirtingas kūnas bus prikeltas

Kai tu mirsi, ir tavo nemirtinga dvasia atsiskirs nuo mirtingo kūno, šis atsiskyrimas netruks amžinai. Laiško romiečiams 8 skyriaus 11 eilutėje skaitome: Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis - prikėlęs iš numirusių Kristų - atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.

Taigi, kadangi atpirkimas vyksta etapais, šis etapas taip pat bus. Tai yra svarbu. Tavo prisikėlimas bus toks pat tikras kaip ir Kristaus prisikėlimas, nes tavyje gyvena Dvasia, kuri iš mirties prikėlė Kristų. Dievas sukūrė kūną ne tam, kad galėtų vėliau jį tiesiog išmesti. Kristus neįgijo kūno tam, kad po to jį prarastų. Mūsų kūnai yra Šventosios Dvasios, Kristaus Dvasios, šventyklos. Ir kaip Jėzus po trijų dienų buvo prikeltas, taip Jis prikels ir mūsų kūnus, ir gyvens juose amžinai.

O, krikščioni, suvok, kam priklausai. Suvok, kokius turtus turi Jame.
 

Iš www.desiringgod.org

vertė Viktorija Valatkaitė