Laimė negauti

Kiek kartų džiaugėtės, kad neišsipildė jūsų svajonė? Nedaug? O gal visai be reikalo?

Na taip, gyvenant laikais, kai viskas turi vykti pagal nuostabųjį mūsų planą, kai mūsų norai yra aukščiau visko, ganėtinai sunku priimti nesėkmes, planų žlugimą, ir lengviausia išeitis pasijust „pasaulio nevykėliu" arba apkaltint neteisingai išsidėsčiusias planetas, kokią vargšę juodą katę ar nužiūrėjusią „piktą akį".

Hmm, tiesą pasakius, ir aš pati dar mokykloj buvau pratus būti pirmūne ir iš visų jėgų melst, kad tik mano norai išsipildytų... ir dar daugiau jėgų išeikvoti kankinantis, jei jie žlugdavo. Juk neteisinga, kad man, tokiai ypatingai, kas nors vyksta ne taip. Atėjus studijoms ir įstojus į studijų sritį, kur nebesugebėjau būti geriausia, - pasijaučiau, švelniai tariant, „lūzere". Nebeveikė mano „išmeldimai" - pasaulis atsisuko prieš mane, viskas griuvo, aš norėjau gražaus gyvenimo ir mano gebėjimų liaupsinimo, o ne gėdos, kai kas nors sužino mano pažymius. Bet, žinot, kas keisčiausia? Ogi tas, kad, žvelgiant iš šiandienos taško, tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių, leidusių man praregėti, jog gyvenimo prasmė - ne tik pažymiai ir sėkmė, įvertinti save ne už tai, kaip mane vertina kiti ir pagaliau paieškoti „uolos", į kurią būtų galima atsiremti, kai nebežinai, kuo pasikliauti.

Taip, dėl to žuvo nemažai mano nervinių ląstelių, reikėjo ir jėgų, bet šitas „praregėjimas", kad ir klystant, bet labai pamažu skverbėsi į mano gyvenimą. Skverbėsi maldomis, pačių storiausių sėkmės knygų skaitymu ir bandymais pradėt džiaugtis tuo, ką turiu. Tiesą pasakius, man nelabai sekėsi vykdyti tuos knygų receptus. Gal todėl man ir neteko jais nusivilti. Tos knygos manęs neužhipnotizavo, bet įkvėpė tikėjimo, kad nesėkmės nėra blogai - jos tiesiog mus stiprinančios pamokos. Juk neklysta tik tas, kuris nieko nedaro.

Ir netrukus aš pagaliau ėmiau suvokti, ką reiškia pasakymas, jog užsidarius durims - atsiveria langas. Kartais to lango reikia paieškoti, o kartais jis tiesiog išnyra, kai mažiausiai to tikiesi, ir tada supranti, kad tereikia truputėlio kantrybės ir pagaliau galėsi suvokti, jog viskas buvo geriau nei tu manei. Sakysit, kodėl? Ogi todėl, kad yra ir didesnis planas, ne mūsų sudarytas, bet subalansuotas būtent mums!

Iš tikrųjų to lango ieškojimas yra priežastis, lėmusi mano atvykimą į Daniją. Istorija labai paprasta. Buvo sunki žiemos sesija, labai stengiausi mokytis ir gavau tikrai gerus pažymius, bet pritrūko vos vos, kad gaučiau išsvajotąją stipendiją. Kiek nusivylusi, jog mano pastangos nepasiteisino, nusprendžiau, kad tai galbūt yra impulsas, turintis padėti ieškoti kitų alternatyvų - daug geresnių nei ta nedidukė stipendija, kurią išleisčiau turbūt ne patiems svarbiausiems gyvenime dalykams. Paskatinta šios minties bei senos (na, aš dar tokio amžiaus, kai pora metų yra ganėtinai daug) svajonės pagyventi Danijoje užpildžiau Erasmus anketą. Bet vėl teko kiek nustebti, nes patekau tik į atsarginių žmonių sąrašus, tačiau, mano nuostabai, praėjus savaitei, gimtadienio išvakarėse, gavau kvietimą dalyvauti Erasmus mainų programoje. Jei būčiau buvusi pakviesta iš karto, ši gimtadienio dovana turbūt nebūtų tiek įsimintina ir leidusi dar stipriau pajusti, kad kiekvienas nusivylimas, nesėkmė yra nuostabi proga geriau apsidairyti aplinkui ir paieškoti dar geresnių dalykų bei galimybių iš to „didesnio plano".

Sako, jog šuo ir kariamas pripranta - taip ir mes priprantam prie savo nuodėmių, streso, nemėgstamos veiklos, apsinešam kasdienybės ir rūpesčių dulkėm. Todėl, kai tik gauname impulsą (kartais ir labai skaudų), galime sukaupti jėgas ir paieškoti, ką gero tai gali atnešti į mūsų ir visų žmonių gyvenimus. Juk iš tiesų mes, žmonės, dažnai esame tokie baikštūs ir per daug įsikniaubę į savo komforto zonas (kaip dabar labai madinga apie tai kalbėti). O, matyt, vienas veiksmingiausių būdų mus išjudint nepasikeitė nuo pasaulio sukūrimo: griaut mūsų planus ir padėt statyt naujus - didesnius, gražesnius, kupinus Meilės - Jo mums suruoštus... Todėl gal pabandom pasidžiaugti, kad ir nenusisekusia diena - juk galėjo ir jos nebūti... Ir paieškom lango į gražesnį rytojų?

Bernardinai.lt

Nuotrauka Daivos Baumilienės