Te tavo pasižadėjimai tampa įpročiais
Man patinka metams artėjant prie pabaigos pamąstyti, ko norėčiau kitais metais, ir sau ką nors pasižadėti, pasiryžti imtis kokios naujos veiklos ar pan... Mintis, kad per ateinančius dvylika mėnesių tapsiu (šiek tiek) geresniu žmogumi, mane kasmet padrąsina. Tačiau dažnai mano ryžtas laikytis pasižadėjimų trunka ne ilgiau kaip keletą mėnesių... Aš mėginau būti atkaklesnis (pasižadėjimas nr. 12, 1988 m.), ugdyti valią (pasižadėjimas nr. 9, 1993 m.) ir netgi pasiryžau vykdyti savo pasižadėjimus (pasižadėjimas nr. 1, 1998 m.). Tačiau, atrodo, tai nebuvo labai veiksminga.
Šįmet ketinu išmėginti kai ką kito. Užuot kūręs naujus pasižadėjimus, aš ketinu susikurti naujus įpročius.
Kaip įpročiai kuria charakterį
Pamąstykite apie savo kasdienes veiklas. Ar jūs meldžiatės ir skaitote Bibliją? Ar užkandžiaujate prieš pietus ar vakarienę? Ar tikrinate elektroninį paštą ir socialinių tinklų paskyras, vos gavę pranešimą išmaniajame telefone?
Nors šios veiklos iš pažiūros neturi nieko bendra, joms visoms būdingas vienas bruožas – visa tai daroma iš įpratimo.
Įprotis yra pasikartojantis, dažnai nesąmoningas elgesio modelis, kylantis iš nuolatinio kartojimo. Įpročiai, nesvarbu, geri ar blogi, yra elgesys ar veikla, kuri yra taip įsisenėjusi, kad dažnai daroma apie tai sąmoningai nė nesusimąstant. Jei apie trečią valandą dienos aš einu ieškoti užkandžių, tai darau greičiausiai todėl, kad popietinis užkandžiavimas yra tapęs mano įpročiu. Jei kas nors mane sustabdytų ir paklaustų, kodėl perku bandelę ir gėrimą, atsakyčiau, jog esu alkanas. Bet tiesa ta, kad aš tik kartoju elgesio modelį, kuris įsišaknijo mano kasdieniame gyvenime.
Įpročiai valdo mūsų elgesį, kuris savo ruožtu formuoja mūsų charakterį. Niekas nepabunda vieną rytą supratęs, kad jo charakteris nedoras arba dievotas. Dėl įpročio maištauti prieš Dievą mes tampame nuodėmės vergais ir taip pat dėl įpročio tarnauti iš širdies ir paklusti tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvome pavesti, tampame teisumo tarnais (Rom 6, 15–18).
Sprendimai, kuriuos priimame eidami savo gyvenimo keliu, formuoja mūsų charakterį. Daugelį kartų mes reaguojame sąmoningai nė nesusimąstydami, kaip reikėtų pasielgti. Mes sakome tiesą todėl, kad tiesos sakymas yra tapęs mūsų įpročiu. Bėgant laikui, mes tampame sąžiningi ir patikimi todėl, kad įprotis sakyti tiesą formuoja mūsų charakterį.
Dėl to, kad įpročiai vaidina tokį svarbų vaidmenį mūsų dvasiniam augimui (arba nusilpimui), labai svarbu suprasti, kaip įpročiai veikia, kaip jie susiformuoja ir kaip galima susikurti gerus įpročius.
Kaip įpročiai veikia
Įpročiai atsiranda todėl, kad smegenys nuolat bando atrasti būdų, kaip ką nors atlikti, įdedant kuo mažiau pastangų. Dievas sukūrė mūsų smegenis taip, kad kasdienės užduotys (tokios kaip, pavyzdžiui, vaikščiojimas) būtų atliekamos automatiškai ir mechaniškai, kad kuo daugiau savo proto energijos mes galėtume skirti dvasinėms ir kultūrinėms užduotims vykdyti (pavyzdžiui, šlovinti ar kurti giesmes).
Kiekvienas įprotis prasideda nuo elgesio modelio, vadinamo įpročio ciklu, kurį sudaro dirgiklis, veiksmas ir apdovanojimas. Dirgiklis yra veiksnys, liepiantis mūsų smegenims „įjungti“ automatinį režimą ir imtis veiksmo, kuris ir yra pats elgesys. Paskutinis etapas yra apdovanojimas – vidinis ar išorinis stimulas, kuris suteikia mūsų smegenims pasitenkinimą ir padeda prisiminti įpročio ciklą.
Pažvelkime, pavyzdžiui, į vieną iš dažniausiai atliekamų asmeninės higienos įpročių. Ruošiantis eiti miegoti (tai dirgiklis), smegenys jums primena, kad reikia išsivalyti dantis (tai veiksmas). Atsiradęs švaros jausmas yra teigiama patirtis (apdovanojimas).
Jei pamirštate laikytis šios rutinos, jūsų smegenys ima siųsti jums priminimus ar signalus, kad kažkas yra negerai (dažniausiai, kai patogiai ir šiltai imate snausti savo lovoje). Taip yra todėl, kad įpročiai patenkina neurologinį troškimą – mūsų smegenys siekia pasitenkinimo jausmo, kuris ateina įvykdžius rutiną.
Štai kodėl taip sunku yra netikrinti savo elektroninio pašto gavus pranešimą. Netgi tuomet, kai žinome, kad laiškas nėra svarbus ir galėsime jį peržiūrėti vėliau, mūsų smegenys nori, kad mes užbaigtume ciklą įvykdydami įpročio rutiną.
Kaip susikurti įprotį
Jei norite susikurti naują dorovingą įprotį, ženkite šiuos keturis žingsnius.
Numatykite įpročio ciklą. Naują, jūsų naujametiniu pasižadėjimu ar apsisprendimu paremtą elgesio modelį, kurį norite sukurti, sudarys įpročio ciklas: dirgiklis, veiksmas ir apdovanojimas. Skirkite kelias minutes, pamąstykite ir užrašykite kiekvieno ciklo etapo detales. Pavyzdžiui, norime įgyti įprotį kasdien skaityti dvasinius skaitinius. Norėdami susikurti rutiną – pagrindinį įpročio veiksmą iš tiesų skaityti dvasinę literatūrą, mes turime įvardyti esminius elementus (pvz., Biblijos ir kitų dvasinių skaitinių prieinamumą) ir paskirti laiką, kada nuolatos kartosime įpročio ciklą (pvz., ryte, prieš darbą).
Kuo geriau suprasite įpročio, kurį bandote sukurti, ciklą, tuo lengviau jums bus nustatyti problemas, kurios gali kilti, bandant šį įprotį įdiegti.
Atskirkite dirgiklį. Dirgiklis yra signalas, liepiantis mums pradėti įpročio veiksmą. Charlesas Duhiggas savo knygoje „Įpročio galia“ sako, jog tyrimai parodė, kad beveik visus įpročio dirgiklius galima suskirstyti į penkias kategorijas: vietą, laiką, emocinę būklę, kitus žmones ir atsikartojantį veiksmą. Savo įpročio ciklo dirgikliu pasirinkite tokį dirgiklį, kuris patektų į kiek įmanoma daugiau šių kategorijų. Pavyzdžiui, dirgikliu gali būti atvykimas į jūsų darbovietės stovėjimo aikštelę (vieta ir atkartojamas veiksmas) 8.40 val. (laikas), kai jaučiate palengvėjimą, kad aplenkėte visas spūstis keliuose (emocinė būklė) ir aplink nieko nėra (kiti žmonės).
Susikurkite apdovanojimą. Kuriant dorovingus įpročius, apdovanojimo etapas gali būti pati sudėtingiausia viso ciklo dalis. Kodėl turėtume būti apdovanoti už tai, ką ir šiaip turėtume daryti? Ir argi pats įprotis skaityti dvasinę literatūrą jau savaime nėra apdovanojimas? Suprantama, kad galite jausti kaltę, kurdami apdovanojimą geram įpročiui ugdyti. Tačiau turėkite omenyje štai ką: jūs neapdovanojate savęs už tai, kad darote kažką gero; jūs treniruojate savo smegenis, kad jos sukurtų neurologinį troškimą. Jei perskaitę skaitinį susikursite apdovanojimą (sakykime, suvalgydami saldainį ar mažą šokolado gabalėlį), tai nebus tikras apdovanojimas už jūsų pasiekimą, tai bus tiesiog būdas tiesiogiai paveikti tai, kaip jūsų smegenys reaguos į įpročio ciklą.
Planuokite ir įvertinkite. Priežastis, kodėl sunku įpročius sąmoningai sukurti, yra ta, kad jie dar netapo įpročiais. Sąmoningo kūrimo dalis yra pasirūpinti, kad jūsų smegenys aktyviai sutelktų dėmesį į įpročio ciklą – tai tampa tikru kliuviniu.
Tam, kad įpročio ciklas įsišaknytų kaip įprotis, reikia pastangų ir atkaklumo. Susikurkite planą, apibrėžiantį, kaip jūs kovosite su kliūtimis ir ką darysite, jei kartą praleisite veiksmą, ir kaip reikės grįžti į vėžes. Nuolatos reikia panašiai vertinti savo įpročio ciklą, kad užtikrintumėte, kad jūsų dirgiklis ir apdovanojimas yra veiksmingi.
Pasižadėjimai ir pasiryžimai gali būti naudingi įrankiai, tačiau jei sujungsite juos su įpročiais, jūs galite sukurti veiksmingą priemonę, keičiančią jūsų charakterį ir padedančią gyventi labiau dievotą gyvenimą.
Iš http://www.thegospelcoalition.org
vertė Viktorija Valatkaitė
_64x64_9de.jpg)
