Nustok tingėti, pradėk ilsėtis

Gana dažnai Dievas turi atsarginį būdą mūsų pasaulio sugedimui įveikti. Užkariauti, bet ne kardu (Mt 26, 52), nugalėti mirtį mirtimi (Hbr 2, 14), tiems, kurie žiūrėdami nemato, o klausydami negirdi, kalba palyginimais (Mt 13, 13), o kovoti su tingėjimu pataria siūlydamas... poilsį.

Ironiška, bet kai žmogui tiesiog liepiame: „Eik dirbti!“, dažnai tai tik dar labiau įsuka neveiksmingą darbo ir poilsio ciklą. Taip mes nepasakome to, kas iš tiesų turėtų būti pasakyta. Ir senovės Izraeliui, ir šio tūkstantmečio žmonėms galima pasakyti: Kas nemoka ilsėtis, tas blogai dirba. Tingiam žmogui reikia naujos poilsio teologijos.

  1. 1. Atrask poilsį nuo užsispyrimo ir kvailumo.

Vargas maištaujantiems vaikams, kurie priimate patarimą, bet ne mano duotą, sudarote sąjungą, bet be mano dvasios (Iz 30, 1). Net tinginiai kuria planus, bet savo vaikams Dievas duoda malonę pamatyti, kuo skiriasi kvailio planas (Pat 3, 29) ir išmintingo žmogaus planas. Kas planuoja gerus dalykus, džiaugsis (Pat 12, 20).

Kalbant apie poilsį, Dievas liepia mums liautis išsisukinėti, viliantis, kad viskas bus gerai. Stiprink savo viltį planuodamas. Tikėjimas ir sąmoningumas nekenkia. Dievas numatė šabą – tad stabtelėk, atidėk visus savo darbus ir leisk šabui atlikti savo užduotį – įvesti tvarką tavo širdyje ir gyvenime. Taip, planavimas reikalauja laiko ir jėgų. Sustabdykite kiek įmanoma daugiau savo darbų, tačiau nepasiduokite neapgalvotam neveiklumui, kuris atveria duris tingėjimui. Netikras, paviršutiniškas poilsis – nėra poilsis. Liaukis tuščiai dirbęs, kad iš tiesų galėtum kibti į darbus ir gerai dirbti. Sustok, kad galėtum pakreipti savo veiklą ir gyvenimo ritmą nuo kvailysčių prie išminties, kad atpažintum ir ištrūktum iš neveiksmingo darbo ir netikro poilsio rutinos.

          2. Pailsėk nuo pataikavimo sau.

Tingėjimas – tai apsinuodijimas netikrų dievų siūlomais dalykais – malonumais, patogumais, savęs ar kitų aukštinimu, siekiu pabėgti nuo visų ir visko. Ar ilgai būsi girta? Išsipagiriok (1 Sam 1, 14), kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, jūsų Dievas (Įst 29, 6). Vynas simbolizuoja visą ordą stabų, šaukiančių prie žmogaus – kiekvieno žmogaus – širdies vartų (Jer 17, 9). O tingumas – bevertis „apdovanojimas“ už daugelį dalykų. Tinginys neatlieka savo darbų ir pareigų: Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės (Pat 20, 4).

Didžiulė laisvė yra pamatyti ir suvokti, kad esame tingūs, kad mūsų neveiklumas nėra nekaltas. Kai kas  nuolatos traukia grandinę ant mūsų kaklo: „Stok“, „Veik“, „Palepink save“ arba „Pasiduok“. Juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu (2 Pt 2, 19). Tingėjimas nėra pasyvumas, kuriuo jis apsimeta. Tai aktyvus pasirinkimas paklusti kai kam – kai kam kitam nei Jėzus Kristus. Tačiau šabo Viešpats siūlo mums laisvę: Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje (Rom 6, 14).

          3. Pailsėk nuo stengimosi būti Dievu.

Šabo poilsis nėra kokia nors mistinė tvarios energijos forma – kosminė pertrauka, sušvelninanti gyvenimo rūpesčius. Ne, šabas yra poilsis Dieve. Tai gyvenimas, suvokiant savo priklausomybę, – kai tau nereikia būti Dievu, nebereikia pačiam visko kontroliuoti. Gyvenime mes susiduriame su sunkumais, kurie įtraukia daug daugiau asmenų ir vyksta platesniame kontekste nei tik aš pats, mano poreikiai, mano gebėjimai, mano baimės... Ir tai, kas tau atrodo neįmanoma, suvereniam Dievui veikiant, kad viskas išeitų į gera, yra tarsi pasivaikščiojimas parke (Iz 28, 2; Rom 8, 28).

Liaukis vis stengtis pasitraukti iš neegzistuojančio pasaulio – pasaulio, kuriame manaisi turįs viską kontroliuoti, nes kitaip jis sugrius. Priklausomybė yra beviltiškas bandymas pabėgti nuo šios įtampos. Mes negauname to, ko trokštame, ir iš nevilties pasiduodame priklausomybėms. Ir taip be galo. Šabas suteikia galimybių suvokti ir išpildyti už mūsų norų glūdinčius troškimus – teisėtus žmogiškus poreikius, slypinčius po iškreiptais, paviršutiniškais geismais.

Šabas neleidžia įsigalėti didžioms ir apgailėtinoms mintims, kad mes patys esame dievai, bet padeda atrasti poilsį Dieve – Jėzuje Kristuje. Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse (Iš 20, 8–10). Tai daugiau nei poilsis nuo darbo, prasidedančio 9 val. ir besibaigiančio 17 val., daugiau nei poilsis nuo kasdienių darbų. Tai – kvietimas ilsėtis nuo... stengimosi būti Dievu. Pailsėk nuo visko, kas tau atrodo dieviška. Liaukis kontroliuoti ateities pasaulius: Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo (Mt 6, 34).

  1. 4. Poilsis nuo menkaverčių malonumų.

K. S. Luisas pastebi: „Mes esame pasidalijusios būtybės, kvailiojančios ir besimėgaujančios gėrimais, seksu, ambicijomis, kai mums duotas tobulas džiaugsmas. Elgiamės tarsi kvaili vaikai, lūšnyne kepantys smėlio pyragus.“ Ir Luisas čia kalba ne apie nekaltus malonumus, bet apie nepailstančius, nuolat ko nors reikalaujančius vergvaldžius dievus. Įvairūs kompiuteriniai žaidimai, sporto kanalai, fotografija – tai naujai „iškepti“, dėmesio siekiantys mūsų purvinos balos dievai, – paprasčiausiai atsisėsk, įsipilk kiek vandens ir garbink.

Kas pakelia tave iš lovos ar nuo sofos? Kas trukdo tau susikaupti ir nuolat kviečia pasitraukti, atidėti darbus, atsipalaiduoti niūriomis darbo dienomis? Juk būna, kad tik ir laukiam galimybės grįžti ant sofos, į sporto salę ar vėl įsijungti Netflix? Bet tai nėra gyvenimas – ir, jei nuoširdžiai, nė vienas iš mūsų dėl to nesiginčijame.

Jėzus Kristus siūlo taip pakeisti gyvenimą, kad ir sunkiai dirbdamas galėtum mėgautis visaverčiu poilsiu ir būtum laimingas. Nebijok – tai, ką Jis siūlo, neišstums iš gyvenimo tavo mėgiamų dalykų, tavo hobio, bet padės atrasti tiems dalykams teisingą vietą mūsų širdyje. Poilsis nuo betikslio džiaugsmo leidžia mums pabėgti ir nuo betikslio darbo, kad neaptingtume, bet būtume sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus (Hbr 6, 12). Šabas suteikia mums tikslą ir priemones, kurios padės peržiūrėti savo prioritetus ir praplėsti savo širdį taip, kad galėtume gyventi kvėpuodami visa krūtine ir nuoširdžiai džiaugtis.

Už kiekvieną jums žinomą tinginį, kuris buvo įtikintas ir pasikeitė dėl to, kad buvo išjuoktas, galiu duoti dešimt, kurie dar labiau pasitraukė nuo realybės į priklausomybę. Dažnai įsakymas veikti – be motyvacijos, be tikslo, – raginimas dirbti tik dėl to, kad dirbtum, tik dar labiau įklampina žmogų į tinginystę. Jeigu norime, kad žmogus pakiltų nuo sofos ir imtųsi darbo, turime būti pasiruošę su malone ir tiesa įtikinti jį dėl tinkamos priežasties sunkiai dirbti ir gerai ilsėtis.

Jėzus Kristus yra daugiau nei pavyzdys. Jis įkūnija malonę, pasireiškiančią silpnume. Jis yra silpno žmogaus, kuris vis nusideda, Gelbėtojas. Jis duoda pavargusiam jėgų <...> Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę. Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų (Iz 40, 29–31). Kristus yra kur kas daugiau nei vyro archetipas. Jis atleidžia žmonėms, kurie nesekė Jo pavyzdžiu (Kol 1, 14), ir einant laikui įgalina juos būti panašius į Jį (2 Kor 12, 8–10).

          5. Ilsėtis Dievo glėbyje. 

Jėzus parodo pavyzdį ir įgalina tikram darbui. O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje (Hbr 10, 12). Jis ten dėl mūsų, kad prisikeltų mumyse. Jėzus ilsisi dėl mūsų, kad galėtų dėl mūsų darbuotis. Jis vieną kartą už visus atliko darbą ir vis dar darbuojasi mumyse (Fil 2, 13), kol mus ištobulins (Fil 1, 6). Atkreipkite dėmesį į darbo ir poilsio tvarką: Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius (Hbr 10, 14).

Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats (Mt 12, 8). Jis atėjo ne paniekinti ankstesnės kartos žmonių, Jis –  ne žmones kaltinantis pamokslininkas, ir žmonėms nereikia šabo ginti. Jėzus Kristus yra Viešpats, kuris mirė, kad išgelbėtų mus nuo tinginystės. Gali prireikti laiko, kol suvoksime Jo požiūrį į poilsį ir darbą, ir kol tinginys pavirs darbštuoliu, tačiau Jo malonės ir jėgos šiam tikslui pasiekti tikrai pakanka.

Apaštalų darbų knygos pradžioje Lukas užrašė: Tuomet jie (apaštalai) sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese, kiek leidžiama nueiti šabo dieną (Apd 1, 12). Daugelis žmonių yra būtent šiame taške – nuo įprastos kasdienio gyvenimo šlovės, nuo teisingos nekaltų malonumų vietos, nuo laisvės nuo priklausomybių, nuo įmanomo bei efektyvaus ir aktyvaus darbo, t. y. nuo tikro poilsio ir tikro darbo juos skiria per šabą leidžiamas nueiti atstumas.

Jei tingus žmogus stengsis dirbti, nesuvokdamas platesnio poilsio konteksto, reikalai tik blogės. Nėra kitos pakankamai stiprios valios ar jėgos, kuri nutrauktų vis besisukantį žmogiškos tinginystės ratą, – tai įmanoma tik suvokus, ką reiškia ilsėtis Dieve.

Mes visi pažįstame „nepataisomų“ žmonių, tačiau niekas nėra susidūręs su ribota Šventąja Dvasia. Ne, su Dievu visa yra įmanoma – net pakeisti paprastą, tingią žmogaus širdį, padėti jai atrasti tikrą darbą ir tikrą poilsį. Dievas iš tiesų atskleidė mums geresnį gyvenimo pavyzdį: Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę – pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – meile. Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime (2 Pt 1, 5–8).   

Naudingi patarimai 

Galbūt daugelis jūsų vis dar klausia: „Tai kaip man liautis buvus tingiam?“ Siūlau perskaityti Grego McKeowno knygą „Esencializmas. Disciplinuotas mažiau siekimas“ (liet. k. šią knygą 2016 m. išleido Tobulėjimo projektai, – red. past.). Tingus žmogus jaučiasi pervargęs, bet nepasiekia norimų rezultatų, todėl nori nuo visko pabėgti. McKeownas siūlo apčiuopiamų ir praktiškų būdų, kaip įveikti šį užburtą ratą.

Atmeskime tai, kas nesvarbu, ir ilsėkimės nuo pastangų įtikti žmonėms ir kaltės, kad nepadarėme darbų, kurių nenorime daryti. Šabas prasideda, kai įeini į savo kambarį ir meldiesi savo dangiškajam Tėvui (Mt 6, 6). To nepasieksi tik perskaitęs krūvą „padėk sau“ knygų, padaręs sprendimą ar tik savo atkaklumu.

Numatyk vietą ir laiką, kurį praleisi su Dievu, priimk iš Dievo ateinančią išmintį, padėsiančią pasiekti, kad mūsų darbai ir poilsis būtų prasmingi. Vis labiau skubančiame ir vis daugiau reikalaujančiame šių dienų pasaulyje tingėjimas yra pati prasmingiausia realybė, kurią galime suvokti. Tačiau, artėjant prie mylinčio Dievo ir vis labiau atrandant Jo numatytą šabo poilsį, nerimstanti tingėjimo tironija vis dėlto diena iš dienos, šabas po šabo praranda savo galią. Tuomet ir gyvenimas, ir darbas bus prasmingesni, kupini atgaivos ir vaisingesni.

www.desiringgod.org

vertė Lina Tamonytė

Bendrinti: