.jpg)
Nedaug yra blogesnių dalykų, nei skubėti per Kalėdas. Kalėdų laikotarpis – tai dvasios pakilimas ir žavesys, nuostabus antgamtinio gerumo jausmas, apimantis ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Ypač suaugusiuosius. Dievas jokiu būdu nenori, kad Kalėdos mums taptų įprastu dalyku.
Kalėdos tokios stebuklingos, kad staiga priverčia pagonių išminčius, astrologus, išsiruošti į ilgą ir varginančią kelionę vakarų link, o nedoras karalius, mąstydamas apie sužadintą viltį dėl netolimos ateities, įsako išžudyti nekaltus kūdikius... Jos tokios nepaprastos, kad visko matę piemenys taip išsigąsta, kad skubėdami palieka bandas ir eina ieškoti Kūdikio, o Jį suradę negali nutilti, ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu (Lk 2, 18).
Kristus yra Viešpats
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus (Lk 2, 11). Apie šį nuostabų pirmojo amžiaus stebuklą vertėjo paskelbti per gausybę angelų, paskelbti visiems, kurie tik klausysis.
Atėjo ne tik lauktasis Kristus, Mesijas, ypatingas Pateptasis, kurio ilgėjosi Dievo žmonės ir apie kurį kalbėjo pranašai, bet ir Viešpats. Atėjo pats Dievas. Galų gale, po ilgų šimtmečių, atėjo tikrasis Emanuelis – Dievas su mumis (Mt 1, 23).
Žinia per daug įspūdinga, kad būtų paskelbta visa iš karto. Kiekvieną dieną šio Kūdikio gyvenime pildysis pranašystės. Su kiekvienu žingsniu vis daugiau ir daugiau bus atskleidžiama, kad šis žmogus kažkokiu būdu turi dievišką Jahvės, Izraelio ir tautų Viešpaties, prigimtį. Kiekvienas puslapis, kiekvienas pasakojimas mums vis daugiau atskleis, kad šis tikras žmogus yra ir tikras Dievas.
Tas Žodis, kuris tapo kūnu (Jn 1, 14) ir yra būtent tas pats Žodis, kuris pradžioje buvo pas Dievą, kuris buvo Dievas, ir per jį visa buvo sukurta (Jn 1, 1–3). Piemenys ir išminčiai matė nuostabų reginį, kuriuo ir mes, gyvendami palaimintą gyvenimą ir žinodami šią tiesą, turime žavėtis ir siekti per kiekvienas Kalėdas naujai patirti būtent tokį stebuklą.
Tačiau Jis yra ne tik Dievas su mumis – Jis atėjo mūsų išgelbėti.
Kristus yra Gelbėtojas
Kristuje Dievas yra su mumis, ir tai nėra tik stebuklas dėl stebuklo. Tai ne įrodymas dėl įrodymo, kad Kūrėjas, jei nori, gali tapti bet kokiu kūriniu. Iš tiesų tai yra ženklas, kad mes esame išgelbėti iš nuodėmės, visur prasismelkiančių jos pasekmių, pančių ir pražūties.
Šiandien jums gimė Gelbėtojas, – skelbia angelas (Lk 2, 11). Tu duosi (jam) vardą Jėzus, – sako pasiuntinys Juozapui, – nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių (Mt 1, 21). Jėzus, hebrajiškai Jozuė, reiškia „Jahvė gelbsti“.
Tas pats Dievas buvo siuntęs Mozę, kad per jį išgelbėtų savo tautą iš Egipto. Vėliau Jis siuntė Jozuę, teisėjus, karalius, kurie buvo tarsi įrankiai Jo rankose, kad išgelbėtų izraelitus. O dabar Jis ateina pats – ateina išgelbėti. Tačiau ir tuo viskas dar nesibaigia...
Kristus yra lobis
Dievas atėjo į Žemę ne tik tam, kad išgelbėtų mus iš nuodėmės ir mirties, bet tam, kad atpirktų mus sau. Kristus atėjo į Žemę, sumokėjo pačią didžiausią kančios ir mirties kainą, kad mus nuvestų pas Dievą (1 Pt 3, 18), kad prisikėlęs taptų visa pranokstančiu mūsų džiaugsmu, didžiausia linksmybe (Ps 43, 4), ir taip išsipildytų pranašystė: Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas“ (Lk 2, 10–11).
Pasak puritono Thomo Goodwino, yra dar nuostabesnis dalykas už tai, kad Dievas tapo kūnu ir atėjo išgelbėti savo žmonių. Visi geri dalykai, kuriuos atnešė Jo gyvenimas ir mirtis, „toli gražu neprilygsta dovanojamai galimybei bendrauti su Juo, kaip su Asmeniu, ir Jo šlovei.“
Išgelbėjimą lydintys džiaugsmai todėl ir yra tokie nuostabūs, nes pats Jėzus yra Didysis Džiaugsmas. Prisikėlęs Kristus yra dirvoje paslėptas lobis (Mt 13, 44) ir vertingiausias perlas (Mt 13, 45–46). Jis yra su mumis ne tik tam, kad išgelbėtų, bet ir tam, kad taptų didžiausiu mūsų džiaugsmu, vertingiausiu lobiu, kuris per amžius tenkins mūsų sielas taip, kaip gali tik Kristus, kuris yra ir Dievas, ir Žmogus.
Kristaus šlovė
Tačiau Dangaus kareivija turi dar vieną žinią: Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms! (Lk 2, 14). Džiaugsmas, kurį atnešė Kristus, kuris yra Dievas ir Žmogus, yra džiaugsmas, išpildantis didį visos kūrinijos tikslą. Kalėdų džiaugsmas tarsi elektros srovė perbėga per visą tikrovės grandinę.
Toliau Goodwinas rašo: „Galutinis Dievo tikslas buvo ne atvesti Kristų pas mus į pasaulį, bet mus atvesti pas Kristų. <…> ir Dievas sumanė, kad viskas, net ir pats Atpirkimas, susiklostytų taip, kad atneštų šlovę Kristui.“
Tai, kodėl Jėzus yra ne tik Viešpats ir Gelbėtojas, bet ir Lobis, labai gerai paaiškina kitas teologas Markas Jonesas: „Kristaus šlovė nėra priedas <...>. Tai – visko, ką galima pasakyti apie Jo asmenį ir darbus, viršūnė. Būtent Jo šlovė yra mūsų amžino džiaugsmo Jame pilnatvė ir pagrindas. <...> Jei mūsų išgelbėjimas tampa svarbesnis už Kristaus šlovę, mes nesuvokiame visos tiesos.“
Kalėdų Kūdikėlis yra daugiau nei Viešpats. Jis net daugiau nei Gelbėtojas. Jis yra didysis mūsų Lobis, o Jo šlovė yra „mūsų amžinas džiaugsmas Jame“ ir tas tikslas, kuriam Dievas ir sukūrė pasaulį.
Kalėdos iš tiesų yra skirtos ne tam, kad būtume išgelbėti, bet tam, kad gyventume Jo šlovei.
Mes esam sukurti Didžiajam Kalėdų Džiaugsmui.
vertė Jurga Domarkaitė
