Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų. (Lk 24, 31)

Krikščionis darbininkas privalo būti pasirengęs sutikti Jėzų visur ir visada. Tai nelengva, kad ir kokia būtų mūsų patirtis.

Dievo karalystės, apie kurią kalbėjo Jėzus (ir dėl kurios Jis gyveno ir mirė), iššūkis yra suprasti, kad gyvasis Dievas, tapęs Karaliumi, savo tautai ir pasauliui turi tokių planų, kurie visiškai pakeis visas jūsų viltis, troškimus ir norus.

Aš raginu tave, prieik arčiau,
Prie tos didybės, nenusakomo tyrumo.

Kai valgome duoną, kurią Jėzus duoda, esame pasitenkinę sočiu maistu lyg Rūta. Kai šeimininkauja Jėzus, visi svečiai pamaitinti.

Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių (Lk 24,49)

Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi (Jok 1, 17).

„Mes mirštame kasdien“, - sakė apaštalas. Toks buvo pirmųjų krikščionių gyvenimas: visur, kur tik jie ėjo, jų gyvybei grėsė pavojus.

Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Laiškas filipiečiams 4,7

„Kiekvienas geras davinys ir kiekviena gera dovana yra iš aukštybių“ (Jok 1, 17).