Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! Ps 133, 1

Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins (Mt 6,6).

Jame buvo gyvybė,
ir gyvybė buvo žmonių šviesa.
Šviesa šviečia tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė <…>.
(Jn1,4-5)

Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą! (Ps 42, 5).

„Aš pašlovinau Tave žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti“ (Jn17,4)

Vėl ir vėl iki ausų prasmengu į įsipareigojimų pelkę ir jie tampa svarbesni už gyvenimą. Norisi gyventi kitaip, bet vis apsisuka ratas ir jaučiu kaip sunku jį paleisti.

„Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo ir aimanavo dėl Jo” (Lk 23,27).

Įsivaizduokite, kad esate nuteistas už daugybę nusikaltimų. Suprantate, kad tai, ką padarėte, yra blogai, tačiau niekaip negalite liautis to darę. Už visus jūsų blogus darbus laukia mirties bausmė.

„Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidury dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų” (Mt10,27).

„… liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ir liežuvis yra ugnis-nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas (Jok 3, 5-6)