„Viešpatie, Tu esi mūsų Tėvas; mes - molis, o Tu - puodžius; mes visi - Tavo rankų darbas” (Iz 64, 8).

Argi Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? (Pr 18,17)

Ypatinga Dievo malonė: Jis ne tik ieškojo mūsų, bet ir surado. <...> Mes buvome įklimpę liūne, buvome lyg brangaus aukso gabalas, įkritęs į nutekamąjį vamzdį.

Vienoje giesmėje yra labai taikliai pastebėta „aš verkiu ir juokiuosi tuo pačiu metu“. Tikrai, tai stebuklas! Didžiausias stebuklas krikščionio gyvenime

Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ (Iz 6,8)

Kalbėdami apie Dievo šaukimą, dažnai užmirštame tai, kas svarbiausia – Šaukiančiojo prigimtį.

Jei mažiau skųstumėmės, o daugiau giedotume, būtume laimingesni, ir Dievas būtų labiau pašlovintas. Kasdien dėkokime Dievui už paprastas malones.

Neprašau tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei.
Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.

„Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.“ Ps 131,1

Kviečiame pasigrožėti nuostabiu žiemos menu. Šį kūrinijos grožį užfiksavo fotografas ir Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios vyresnysis Gintautas Tumulis.

Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui, taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas (Iz 55, 10–11).