„Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą; gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. Tu išaukštinai tą tautą, padarei jai didelį džiaugsmą....

1 laiško Korintiečiams 13 skyriaus parafrazė Kalėdų proga.

Jei savo namus papuoščiau eglišakėmis ir spalvingomis lemputėmis,
bet nesuvokčiau Kalėdų reikšmės, aš tebūčiau dekoratorius.

Aukštyn tiktai, tiktai aukštyn-
Dangun lyg baltas stulpas maldos kelias...

Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu (Apreiškimo 3, 20).

Vieni iš liūdniausių žodžių žemėje yra šie: „Pas mus nėra tau vietos“.

Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui. Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu“ (Rom 1,16-17).

„Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!“ (Psalmių 139,17)

„Teisiojo lūpos pamaitina daugelį“ (Pat 10,21).

Vieną dieną mano sūnus kartu su menų gimnazijos orkestru koncertavo miesto renginyje. Turėjau galimybę ateiti į persirengimo erdvę, kuriame atlikėjai galėjo pasiruošti koncertui bei suderinti savo instrumentus.

Vieną vakarą dalyvaujant tikinčiųjų maldos susirinkime ir besimeldžiant su sesėmis bei broliais Jėzuje Kristuje iškilo toks trumpas vaizdinys: „Dievas – orkestro dirigentas, o mes, tikintieji, muzikos instrumentai.“

Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ (Ps 91, 1–2).