Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras (Jono 10, 9).

Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti. (Kol 1, 21-22)

Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta. Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame, - esame Viešpaties. (Rom 14, 7-8)

Lyja lietus... Stebi pro langą lietų suaugęs žmogus: „Lyja. Neisiu į lauką.“
Lyja lietus... Pamato lietų mažas vaikutis: „Lyja! - sušunka jis. - Galima daryti plekšt plekšt!“ - ir rodo kaip kojomis taškosi baloje.

... ir tavo namuose esančiai bažnyčiai... (Filem 2)
Ar jūsų namuose yra bažnyčia? Ar tėvai, vaikai, draugai ir tarnai yra jos nariai?

Tavo meilė yra neišmatuojama ir labai dosni,
Tavo draugystė yra labai artima.

„Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl? - sako Kareivijų Viešpats. - Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus“ (Agėjo 1, 9).

Kalbėdamas apie savo sūnaus Saliamono karūnavimą sako kalbą Dovydas pradėjo tokiais žodžiais: Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų... (1 Karalių 1, 29)

Kai mano Viešpaties keliai
atrodo man keisti, mįslingi, sunkūs,

Viešpats gali įžiebti savo žiburius net ir aklinoje nuodėmės, nepažinimo ir paklydimo tamsoje. Tokiais Viešpaties žiburiais tapo du Judo karaliai: Ezekijas ir Jozijas.