„Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ (Rom 8, 35).

„Bet šita turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų“ (2 Kor 4, 7).

... kuris yra galva – Kristus. Iš Jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save meilėje.
Efeziečiams 4, 15–16

„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! (Jn 14, 9).

„Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16, 33)

„Kas yra bažnyčios ir krikščionio mirtis?“ – tai klausimas, kurį neseniai išgirdau iš vieno pastoriaus. Jo atsakymas privertė mane ilgam susimąstyti.

„Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo“ (Romiečiams 8,37).

„Nė vienas iš mūsų negyvena sau...“ (Rom 14, 7).

„...tegul visi bus viena! Kaip Tu, Tėve, manyje ir aš Tavyje, tegu ir jie bus viena mumyse...“ (Jn 17,21)

„Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį“ (Ps 131, 2).