Krikščionys gyvena pasaulyje. Jie naudojasi pasauliu, nes taip pat yra sutvėrimai iš kūno ir kraujo, ir dėl jų Kristus atėjo į šį pasaulį.

Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi (Ps 120, 5)
Krikščioni, tu gyveni bedievių apsuptyje, bet neturėtum skųstis: „Vargas man.“

Ar tiki, kad Šventoji Dvasia nori tave pripildyti ypatingai?
Šis klausimas suskambo kažkur tolumoj. Prislinkau prie durų ir užėmus kvapą ėmiau klausytis...

Jėzus atsakė: „Ar ir jūs dar nesuprantate?! Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

<...> Prie to dar prisideda begėdiška yda ir slapta, nelemta pasitikėjimo savimi bei nuo­bo­du­lio epi­de­mi­ja, nes dau­ge­lis ma­no, kad ka­te­kiz­mas esąs pras­tas, men­kas moks­las, ku­rį, kar­tą per­skai­tę, jie tuo­jau iš­moks­ta, kny­gą nu­me­ta į kam­pą ir tar­si gė­di­ja­si dau­giau ją skai­ty­ti.

Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli: „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs. (Iz 43, 1-2)

Jis paklausė: „Kas tu esi?“ (Pr 27,32; Rut 3, 9; 2 Sam 1,8; Jn 1, 23)
Kas tu esi? - šis pats paprastas klausimas Biblijoje užduodamas keletą kartų. Ir visi atsakymai į jį tarsi „neteisingi“.

Labai jautri ta Mamos dienos šventė... Mistiškas ir tas žodis Mama... Jame telpa tiek daug jausmų - nuo visiško pasiaukojimo iki pykčio, nuo besąlygiškos meilės iki skausmo...

Anądien klausiau pamokslo... Tokia atgaiva. Džiaugiausi, kad priminė Jobą - bet ne jo kančią, o jo istorijos pabaigą. Jis gavo visko dvigubai. Ne kančios, o palaiminimų.

Viltis - lyg atversta knyga. Tačiau ją reikia skaityti.