Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių... (1 Kor 15, 20)

Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

Jei kenčiame, su Juo ir valdysime... (2 Timotiejui 2, 12)

Viešpats yra mano ganytojas - aš nestokosiu.
Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.

Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo... (1 Jono 4, 8)

Kaip stropiai dirbama sodinant vynuoges ir trokštant gauti derlių, o jeigu vynuogės neužderės, visas triūsas nueis perniek, taip ir meldžiantis:

Anądien klausiu draugės: „Kaip laikais? Kaip darbe?“ „Sunku...“. „O, - sakau, - juk su tikinčiais žmonėm dirbi, ar turi progų pasakyti pastabų, išsikalbėti?“ „Turiu...“. „...ir?“ „Gaunu atgal... tiradą Švento Rašto eilučių“.

Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat neliko. (Apr 21, 1)

Gyvenu name. Anądien pas mane pagyventi pasiprašė keli žmonės. „Gerai, - pagalvojau, - juk vietos daug.

Aštuoniasdešimt devynerių metų Dorotė gyveno slaugos namuose Šiaurės Vermonte. Diabetas ir artritas atėmė iš jos regą ir galimybę judėti.