Atslūgus tulpių dienai (ji graži) vis mąstau apie moterį: Mozės mamą, kuri plukdė naujagimį pintinėje ir vylėsi, jog šis išvengs faraono rankos.

Kaziuko mugė - daug prekių, daug balsų. Kiekvienas siūlo savo ir ieško būdų, parduoti, pasipelnyti. Pasaulis siūlo...

Štai ką krikščioniui nori pasakyti Koheletas: „Gryniausias pasaulio auksas be Kristaus yra atmatos.

JO rankoje yra žemės gelmės ir JAM priklauso kalnų viršūnės.

Žymus stačiatikių dvasininkas Antonijus iš Surožo kartą pamaldų metu pasielgė neįprastai.

Pasakyk <...>, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi? (Giesmių giesmė 1, 7)

Kokie didingi tavo darbai, Viešpatie, kokios gražios tavo mintys! (Ps 92, 6)

Rodos, ko stebėtis, ir vis tik permainingi orai stebina. Kaip ir besikeičiančios nuotaikos. Vakar gyvenimas atrodė nemielas, melstis sunku, šviesos „tunelio gale“ nematyt...

Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams; arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 24).

<...> jūsų broliai pasaulyje. (1 Pt 5, 9)
Pamenu, kaip kartą bažnyčioje viena pamokslininkė pasakė, jog jai patinka stebėti žmones.