Amžina meilė

 Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas. Michėjo 5,2

 

Viešpats Jėzus pradėjo atstovauti žmonėms Dievo akivaizdoje gerojai prieš jiems gimstant. Amžinybėje Jis susitarė su Tėvu, kad užmokės savo krauju už pralietą kraują, atkentės už žmonių kančias, patirs agoniją vietoj savo žmonių agonijų ir mirtį vietoj savo žmonių mirties. Tuomet, kai dar nebuvo laiko, Jis atidavė save neprieštaraudamas, kad nuo Jo viršugalvio iki padų tekėtų kruvinas prakaitas, kad į Jį būtų spjaudoma, sutiko būti perdurtas, išjuoktas, suplėšytas ir prislėgtas baisios mirties naštos. Jis buvo pasiruošęs tapti mūsų Laiduotoju nuo pat pradžių.

Sustok, mano siela, minutėlei – ar ne nuostsbu! Jėzus tave pažinojo nuo pat pradžių! Jis mylėjo tave tau dar negimus. Jis gėrėjosi žmonių vaikais, kai dar nebuvo jų nė vieno. Dažnai Jis apie juos mąstė, nuo senų laikų juos mylėjo ir jų gailėjosi. Kaip ilgai Jam teko laukti mano sielos išgelbėjimo! Negi Jis jo neatliks? Jis jau amžinybėje buvo pasiryžęs mane išgelbėti, negi pames mane dabar? Jei Jis mane nešiojo lyg brangakmenį ant savo piršto, negi dabar jį pames? Jei Jis mane pasirinko, kai nei kalnų, nei gilių upių nebuvo, negi atmes dabar? Neįmanoma! Jei Jis nebūtų pastovus, Jis nebūtų taip ilgai manęs mylėjęs. Negi dabar Jam nusibosčiau, galėjau nusibosti daug anksčiau. Jei Jis nemylėtų manęs meile, tokia gilia kaip pragaras ar tokia stipria kaip mirtis, Jis būtų seniai nuo manęs nusisukęs. Koks didelis džiaugsmas suvokti, kad aš esu Jo amžinas ir neparduodamas palikimas, kurį Jam atidavė Tėvas dar prieš žemės sukūrimą!

Amžina meilė – man šiąnakt padėta pagalvė.

 

C. H. Spurgeon

Bendrinti: