Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo (Rom 8,37)
Čia Paulius kalbėjo apie dalykus, kurie tariamai galėtų šventąjį atskirti nuo Dievo meilės. Tačiau ypatinga tai, kad tarp Dievo meilės ir šventojo niekas negali įsiterpti. Šioje vietoje Pauliaus išvardyti dalykai gali suardyti ir iš tiesų suardo artimą mūsų sielos bendrystę su Dievu ir atskiria mus nuo Jo žemiškame gyvenime. Tačiau dvasiniame lygmenyje nė vienas šių dalykų negali įsiterpti tarp Dievo meilės ir šventojo sielos. Krikščioniško tikėjimo pamatų pamatas yra nepelnytas, beribis Dievo meilės stebuklas – meilės, kuri buvo parodyta ant Golgotos kryžiaus. Ši meilė nėra užtarnauta, jos tiesiog neįmanoma užsitarnauti. Paulius sakė, kad būtent todėl „visa mes lengvai nugalime“. Esame didžiausi nugalėtojai su džiaugsmu, kuris užlieja, išgyvenus būtent tuos dalykus, kurie artodė mus sugniuždytų.
Milžiniškos bangos, kurios išgąsdinų paprastą plaukiką, bangas skrodžiančiam banglentininkui sukelia didžiulį jaudulį. Pasitelkime šį pavyzdį mūsų atvejui nagrinėti. Būtent tie dalykai, kurių stengiamės išvengti ir su kuriais kovojame – sielvartai, kentėjimai ir persekiojimai – mumyse sukelia apsčiai džiaugsmo, nes per Jį „visa mes lengvai nugalime“; nugalime visa, o ne nepaisant viso. Šventasis Viešpaties džiaugsmą pažįsta ne nepaisant sielvartų, bet jų dėka. Paulius sakė: „Esu kupinas paguodos ir džiaugsmo visuose mūsų sunkumuose. (2 Kor 7,4).
Neblėstantis spindesys, apstaus džiaugsmo padarinys, remiasi ne laikinais dalykais, bet Dievo meile, kurios nepakeis niekas. O gyvenimo nutikimai – kasdieniai ir bauginantys įvykiai – yra bejėgiai „atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“(Rom 8,39).
Oswald Chambers
_64x64_9de.jpg)
