Įsivaizduokite, kad esate nuteistas už daugybę nusikaltimų. Suprantate, kad tai, ką padarėte, yra blogai, tačiau niekaip negalite liautis to darę. Už visus jūsų blogus darbus laukia mirties bausmė. Jūs jau susitaikėte su mintimi, kad tai – galas, kai staiga atsiveria kameros durys ir pro jas įeina, tarkime, karalius ir sako, kad esate laisvas, nes jis už jus sumokėjo. Ką daryti? Manau, yra du pasirinkimai: džiaugtis, dėkoti karaliui už malonę arba netikėti, kad tai, ką išgirdote, yra tiesa.
Daugelis mūsų, nors daug žinome apie Kristų ir Jo mirtį, bet nesijaučiame laisvi. Tarsi žinotume teoriją, bet niekada netaikytume jos praktikoje. O juk mes iš tiesų esame laisvi! Laisvi nuo mirties, baimių, blogų įpročių, ligų, nelaimių ir nuodėmės.
Biblijoje aprašyta daugybė stebuklų – kaip Jėzus išvadavo žmones. Net pačioje Pradžios knygoje rašoma apie Izraelio tautos išlaisvinimą. Visame Šventajame Rašte apie Dievą rašoma kaip apie laisvės Dievą. Jeigu esame Jo vaikai, mes turime šiam pasauliui skelbti, kad niekas kitas neatneš laisvės žmogui, tik Kristus. Deja, kad ir kaip būtų gaila, žmonės to nesupranta. Yra tekę girdėti, kad blogai besielgiantis žmogus teisina savo veiksmus, sakydamas, kad yra laisvas ir gali daryti viską, ką nori. Manau, kad toks mąstymas yra šėtono pinklės. Apaštalas Petras rašė: Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai (1 Pt 2, 16). Per du tūkstantmečius žmonės ne ką tepasikeitė. Tačiau, jei asmuo iš tikrųjų yra laisvas, jis nebijos nieko, net mirti.
Tad dažniau mąstykime apie tą neįkainojamą išlaisvinimą, kurį mums atnešė Kristus, nes tai suteikia stiprybės gyventi.
_64x64_9de.jpg)
