„Jis ... išvyko, nežinodamas, kur einąs“(Heb 11,8)
Ar kada nors esi taip „išėjęs“? Jei taip, žinai, kad kam nors paklausus, kur eini, logiškai atsakyti neįmanoma. Bene sunkiausia krikščioniui atsakyti į klausimą: „Ką ketini daryti?“ O tu nežinai, ką darysi. Vienintelis dalykas, kurį žinai, yra tai, kad Dievas žino, ką daro. Nuolat ištirk savo nusistatymą Dievo atžvilgiu, ar į visas savo gyvenimo sritis noriai „eini“ visiškai Juo pasitikėdamas. Būtent toks nusistatymas išsaugo tavo gebėjimą nuolat stebėtis, nes nežinai, ką Dievas darys toliau. Kiekvienas rytas – tai nauja galimybė „eiti“ ir ugdyti pasitikėjimą Dievu. ... nesirūpinkite gyvybe... nė savo kūnu (Lk 12,22). Kitaip tariant, nesirūpink tuo, dėl ko nerimaudavai iki „išeidamas“.
Ar klausei Dievo, ką Jis ketina daryti? Jis niekada nesakys. Dievas nesako, ką Jis ketina daryti – Jis tau apreiškia, kas Jis yra. Ar tiki stebuklus darantį Dievą ir „eisi“ visiškai pasiduodamas Jam tiek, kad nė per aguonos grūdelį nebesistebėsi tuo, ką Jis daro?
Prisiminki, koks Dievas yra brangiausiomis artumo akimirkomis. Tad pamąstyk, koks nereikalingas ir nepagarbus nerimavimas? Lai tavo gyvenimo nusistatymas būna nuolatinis noras „eiti“ kliaujantis Dievu, ir tavo gyvenimą apgaubia šventas ir nenusakomas žavesys, labai patinkantis Jėzui. Privalai išmokti „išeiti“ iš savo įsitikinimų, pažiūrų ar patyrimų ir „eiti“ taip toli, kol tikėsi taip, kad tavęs ir Dievo niekas nebeskirs.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
