Pastebėjau, kad kartais esu linkusi remtis tuo, ką sužinojau vakar ar užvakar, užuot rinkus su Viešpačiu šiandien. Kaip vakar valgytas maistas šiandien nebepasotina – kiekvieną dieną šis procesas vyksta iš naujo – taip ir Dievo žodis turi vėl ir vėl prisiliesti prie mano ar tavo smegenų.
Būtent Dievo žodis daro stebuklus mūsų sieloje. Dovydas rasdavo stiprybę Viešpatyje, garbindamas Jį. Ir mes galime (ir turime) mokytis daryti tą patį. Paulius su Silu, būdami kalėjime, giedojo himnus ir buvo išlaisvinti. Kaip galima giedoti, kai yra labai sunku? Tik tuomet, kai gyvename Jo žodžiu, kai gyvename dieviškąja tikrove.
Jei Jo žodžiu atnaujiname mąstymą, mūsų giesmės taip pat kils Dievo žodžio šviesoje. Nes galime giedoti apie tai, kas neatitinka Dievo žodžio, o galime tai – kas atitinka ir kaip tik patvirtina Jo žodį. Galime giedoti taip, lyg dar gyventume Senojo Testamento tikrovėje, bet galime taip, kaip ir yra – Naujosios Sandoros metu.
Taigi, kai atrodo, jog esi visiškame dugne, o tame dugne ant tavęs dar užpylė žemių, po tavim užkūrė ugnį ir į tave įsmeigė ietį, yra vienas stebuklingas dalykas, galintis sustiprinti, pakelti, atgaivinti ir pamaitinti – tai Dievo žodis. Kaip draugas atsiunčia žinutę, pilną paguodos, vilties ir tikėjimo, o gal tiesiog pranešdamas ilgai lauktą džiugią žinią, taip mūsų Viešpats be perstojo mums siunčia žinutes – tereikia jas atsiversti ir perskaityti!
Apaštalas, kuris pagal pažadą patyrė daugybę kentėjimų dėl Evangelijos skelbimo, sako: AŠ VISA GALIU KRISTUJE, KURIS MANE STIPRINA.
Jis tapo švyturiu visiems, kurie patiria įvairiausius sunkumus bei sukrėtimus.
Jis tapo gyvu pamokslu kiekvienam, kuris patiria įvairius išbandymus – bet ne todėl, kad vaikšto savo keliais, o kaip tik todėl, kad gyvena Jo žodžiu.
Paulius tapo, galima sakyti, legenda, nes buvo nenugalimas, nesustabdomas ir visuomet einantis tik į priekį, kaip ledlaužis – kad ir per kokią ugnį eitų, Paulius sakė: Aš viską galiu Kristuje, kuris mane stiprina. Tai tikrai įkvepia!
Ir tu gali viską Kristuje. Gali viską, nes Kristus tave stiprina. Ir aš galiu viską, nors man labai sunku šiuo metu. Vis gi mes renkamės, ar atsiversime, atsimerksime Kristaus tikrovei, kuri čia pat, ji visuomet mumyse, ar apgailėsime kažką išorinio, kas bet kuriuo atveju kaip gėlė nunyks (1 Pt 1, 24).
Kaip kažkas pasakė, net ir mirtis tampa laimėjimu, nes tai, kas žmogui atrodo didžiausias košmaras, tikinčiajam yra tikrasis džiaugsmas – jis juk akis į akį susitiks Kristų!
Tas kuris Kristuje, niekada nenunyks, bet klestės, neš vaisių, džiaugsis amžinybe su Dievu. Aleliuja!
_64x64_9de.jpg)
