.jpg)
„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai jums bus pridėta“ (Mt 6,33).
Įsiklausę į šiuos Jėzaus žodžius, tuojau pat suprantame, kad tai patys revoliucingiausi žodžiai, kokius tik yra girdėjusi žmogaus ausis. „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės...“. Net dvasingiausieji iš mūsų teigs visiškai priešingą dalyką, aiškindami: „Netgi man reikia gyventi. Aš privalau uždirbti tam tikrą pinigų sumą, aš privalau apsirengti, aš turiu maitintis“. Didžiausias mūsų gyvenimo rūpestis yra ne Dievo karalystė, bet kaip mums pasirūpinti savo gyvenimu. Jėzus šį eiliškumą apverčia, liepdamas pirmiausia sutvarkyti santykius su Dievu ir laikyti juos svarbiausiu gyvenimo reikalu, ir niekuomet svarbiausiu dalyku nelaikyti kitų gyvenimo reikalų.
„... per daug nesirūpinkite savo gyvybe...“ (Mt 6, 25). Mūsų Viešpats parodė, kad žvelgiant iš Jo perspektyvos neturime jokio pagrindo jaudintis bei nerimauti dėl to, kaip gyvensime. Jėzus nesako, kad žmogus, kuriam gyvenime niekas nerūpi, yra palaimintas – ne, toks žmogus yra kvailys. Tačiau Jėzus išties skelbė, kad Jo mokinys privalo didžiausią dėmesį savo gyvenime sutelkti į santykį su Dievu ir palyginus su tuo būti apdairiai nerūpestingas dėl viso kito. Trumpiau tariant, Jėzus sakė: „„Nepaversk maisto ir gėrimo svarbiausiais savo gyvenime, bet būk visiškai susitelkęs į Dievą“. Kai kurie žmonės nesirūpina tuo, ką valgo ir geria, ir dėl to nukenčia. Jiems nesvarbu, kaip jie apsirengę, ir visai nerūpi, kaip jie atrodo. Jie nesirūpina savo žemiškais reikalais, ir Dievas laiko juos už tai atsakingais. Jėzus sako, kad didžiausias gyvenimo rūpestis – mūsų santykis su Dievu, o visa kita turi rūpėti paskiau.
Tai vienas sunkiausių, tačiau ypatingai svarbus, krikščioniško gyvenimo aspektų – leisti Šventajai Dvasiai mumyse išpildyti šioje eilutėje išsakytą Jėzaus mokymą.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
