Dievo avinėlis

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes“ (Jono 1, 29).

Avinėlio įvaizdis kilęs iš Senojo Testamento. Avinėliai buvo skerdžiami ir už žmonių nuodėmes aukojami ant aukuro. Jie turėjo būti nepriekaištingai sveiki.
Jonas vadina Jėzų Dievo Avinėliu, nes žmonijos nuodėmėms atpirkti reikėjo paaukoti nepriekaištingą, tyrą, teisų ir tobulą „avinėlį“. Ir nebuvo iš ko rinktis. Tik paties Dievo Sūnus atitiko visus reikalavimus.
Jei bet kuris iš žmonių būtų pasiryžęs mirti ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes, tai nieko nebūtų pakeitę. Dievas niekada nebūtų priėmęs nuodėmėmis ir neteisybe susitepusios aukos. Tokia auka būtų negalėjusi atpirkti ir sunaikinti pasaulio nuodėmės.
Turime džiaugtis ir dėkoti, kad Jėzus pasiaukojo dėl mūsų. Jis galėjo atsisakyti, šitaip pasmerkdamas mus pražūčiai. Juk Jis buvo vienintelis, atitikęs Dievo reikalavimus.
Ačiū Jam, kad Jis klusniai ėjo skausmingo sielvarto ir kančių keliu. Ačiū Jam, kad Jis ištvėrė ant kryžiaus ir galėjo pasakyti: „Atlikta!“ Ačiū Jėzui, kad Jis „savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą“ (Hbr 9, 12).
Žiūrėk į Dievo Avinėlį! Žiūrėk į savo Gelbėtoją, Jo tobulą meilę! Žiūrėk ne į save, bet į Jį, tavo Gelbėtoją. Žiūrėk į Jį, kol tavo širdis prisipildys dėkingumo.
NIEKADA NENUSTOK ŽIŪRĖJĘS Į DIEVO AVINĖLĮ!

@gyviejisaltiniai.lt