Dievo mintys

Kokie didingi tavo darbai, Viešpatie, kokios gražios tavo mintys! (Ps 92, 6)


Dievo mintys - tai ne mūsų mintys, jos visiškai kitokios. Mūsiškės nė iš tolo joms neprilygsta. Mes galvojame: „Kad tik išsaugočiau savo sveikatą!“ Dievas mąsto: „Gelbėk visų pirma savo sielą“. Mes svajojame apie algos pakėlimą, Jis - apie mirusiųjų pakėlimą. Mes vengiame skausmo ir siekiame ramybės. Dievas panaudoja skausmą, kad suteiktų ramybę. „Kol dar nenumiriau, pagyvensiu“, - nusprendžiame. O Jis pataria: „Mirk, jei nori gyventi“. Mums patinka tai, kas rūdija. Dievui patinka tai, kas turi išliekančią vertę. Mes džiaugiamės, kai mums pasiseka. Dievas džiaugiasi, kai mes išpažįstame savo nuodėmę. Savo vaikams mes rodome įžymybes ir tikimės, kad jie ko nors gyvenime pasieks. Dievas mums rodo į nukryžiuotą Sūnų, kurio lūpos kruvinos, o šonas perdurtas, ir sako: „Tapk panašus į Jėzų“.

Max Lucado, iš knygos „Malonė šiai akimirkai“