„Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos…“
Psalmių 91, 3
Mąstant, kaip Dievas išgelbsti savo žmones iš medžiotojo kilpos, galima įžvelgti dvi prasmes: nuo ir iš. Visų pirma, Jis išgelbsti juos nuo kilpos - neleidžia į ją pakliūti; antra, jei jie ir pagauti, Jis išlaisvina iš jos. Vieniems brangiausias yra pirmasis pažadas, kitiems geriausias antrasis.
„Jis išgelbės tave nuo kilpos…“. Kaip? Dievas dažnai panaudoja bėdą mums išgelbėti. Dievas žino, kad atitolę nuo Jo, mes greitai pražūtume ir, būdamas gailestingas, skiria rykštę. Mes klausiame: „Viešpatie, kodėl taip atsitiko?“ – ir net nenutuokiame, kad mūsų bėda išgelbėjo mus nuo daug didesnio blogio. Taip daugelį nuo pražūties išgelbėjo jų sielvartai ir kryžiai – šios priemonės atbaidė paukščius nuo tikslo. Kitais atvejais Dievas apsaugo savo žmones nuo medžiotojo kilpos, suteikdamas jiems tokią didelę dvasinę stiprybę, kad gundomi daryti bloga jie sako: „Kaip galiu taip nedorai pasielgti ir nusidėti savo Dievui?“. Tačiau kokia palaima tikinčiajam, kai sunkią valandą jį, net ir patekusį į kilpą, Dievas ištraukia iš jos! Atsimetėli, sielvartauk, bet neprarask vilties. Nors esi paklydęs, išgirsk, ką sako tavo Atpirkėjas: „Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai, Aš atleisiu jums“. Tačiau tu sakai, kad negali sugrįžti, nes esi belaisvis. Tada klausyk pažado: „Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos“. Tu dar būsi išgelbėtas nuo viso blogio, kurio valdžion patekai ir, nors niekada nesiliausi atgailauti dėl savo kelių, Tas, kuris tave pamilo, tavęs neatstums. Jis priims tave su džiaugsmu ir linksmybe, ir tavo sulaužyti kaulai sugis. Nė vienas rojaus paukštis nepražus medžiotojo kilpoje.
C. H. Spurgeon
_64x64_9de.jpg)
