„Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?“ (Lk 24, 26)
Mūsų Viešpaties Kryžius yra Jo gyvenimo vartai. Jo prisikėlimas reiškia, kad Jis turi galią savo gyvenimą perteikti man. Atgimęs iš naujo, iš paties Jėzaus gavau prisikėlusiojo Viešpaties gyvenimą.
Kristaus prisikėlimo prasmė – iš anksto numatytas Jo tikslas – buvo „daugybę vaikų nuvesti į garbę“ (Hbr 2,10). Savo lemties išpildymas Jam suteikia teisę padaryti mus Dievo sūnumis ir dukterimis. Mūsų santykis su Dievu niekuomet nebūna visiškai toks pat, kaip Dievo Sūnaus, tačiau per Sūnų esame atvesti į sūnysitės santykį. Kai mūsų Viešpats prisikėlė iš mirties, Jis prisikėlė visiškai naujam gyvenimui – gyvenimui, kurio negyveno netgi tapęs Įsikūnijusiu Dievu. Jis prisikėlė gyvenimui, kokio anksčiau nebuvo. O mums Jo prisikėlimas reiškia, kad esame prikeliami Jo prisikėlusiam, o ne mūsų senajam gyvenimui. Vieną dieną turėsime tokį patį pašlovintą kūną kaip Jis, tačiau jau čia ir dabar galime pažinti Jo prisikėlimo galią ir „gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4). Paulius nuoširdžiai troško „pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę“ (Fil 3, 10).
Jėzus meldė kad: „Tavo duota galia į visus žmones – teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos Jam esi atidavęs“ (Jn 17, 2). Sąvoka Šventoji Dvasia yra dar vienas čia ir dabar žmonėse veikiančio amžinojo gyvenimo patyrimo pavadinimas. Šventoji Dvasia yra Dievo dalis, kuri toliau įgyvendina Kristaus Kryžiaus atpirkimo galią mūsų gyvenime. Ačiū Dievui už šlovingą ir didingą tiesą, kad Jo Dvasia gali atkurti mumyse pačią Jėzaus prigimtį, jei tik Jam paklūstame.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
