Kaip mes „padidiname“ Dievo vardą?

Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje. (Kol 3, 1-2)

Kartą girdėjau vieną nuostabų palyginimą apie šlovinimą ir jo poveikį mums. Sakinys „Aš aukštinu Tavo vardą“ angliškai skamba „I magnify Your name“, ir tai išvertus pažodžiui reiškia „Aš padidinu Tavo vardą“. Bet kaip mes galime „padidinti“ ir taip didį Dievą?

Kai buvote maži vaikai, ko gero daugelis mėgote žaisti su padidinimo stiklu, kuris vėlgi angliškai vadinasi „magnifying glass“. Ko gero, daugelis iš mūsų padidinamuoju stiklu esame bandę ką nors uždegti: būdami vaikai, nueidavome į saulėtą vietą, susirasdavome šapelių, lapelių (na, kartais ir vabaliukų...), kuriuos bandydavome padegti, nukreipę didinamąjį stiklą į saulę. Tuomet spinduliai būdavo sufokusuojami į vieną tašką ir uždegdavo tą daiktą. Kaip tai įvykdavo? Juk saulė visiškai nesikeitė, mes tiesiog sutelkdavome jos spindulius į vieną vietą. Taigi, kai šloviname Dievą kančioje, tragedijose, konfliktinėse situacijose, mes tarsi pakeliame savo didinamąjį stiklą į Tą, kurio nors didesniu padaryti negalime, tačiau skiriame Jam visą dėmesį, taip atverdami tą skausmingą vietą Jo artumui, kol Jo apstybės antplūdis įsiveržia į mūsų situaciją ir ją atkuria. Kai šloviname Dievą, Jo didybė įsiveržia į mus visa keičiančiu Jo artumu.

Išties, ką mes „padidiname“, o tai yra - apie ką daug mąstome, kalbame, kuo patikime - tą ir įgaliname veikti mūsų gyvenimuose. Jei mes mąstome tik apie ligas, problemas, jei patikime melu, leidžiame savyje veikti baimei ir neigiamoms nuostatoms, mes imame šlovinti tą šaltinį, iš kurio visą tai ateina. Į ką mes sutelkiame savo dėmesį, tą ir šloviname, o ką šloviname, tas ir turi jėgą mus griauti arba atkurti...