Vieną dieną mano sūnus kartu su menų gimnazijos orkestru koncertavo miesto renginyje. Turėjau galimybę ateiti į persirengimo erdvę, kurioje atlikėjai galėjo pasiruošti koncertui bei suderinti savo instrumentus. Kiekvieną kartą prieš orkestro pasirodymus nuolat ir nuolat girdime styginių instrumentų sukeliamą dūzgesį. Atlikėjai stengiasi sustyguoti savo instrumentus, kurie dėl temperatūros, kitų atmosferos poveikių ar fizinio kontakto išsiderina ir neskamba deramai.
Šis sustygavimo pavyzdys labai tinka krikščioniškai kasdienio pamaldumo praktikai. Šventasis Raštas, pamokslininkai bei brandūs krikščionys kviečia tikinčiuosius kasdien skirti laiko maldai, Šventojo Rašto skaitymui ir apmąstymams. Kasdienis tikėjimo praktikavimas nepaprastai svarbus mūsų gyvenimo elementas. Tačiau, kai mus kas nors dažnai kviečia daryti įprastus, o ilgainiui nuobodžiais jau tampančius veiksmus, mes pavargstame ir sunkiai begalime sutelkti dėmesį į tai.
Kasdienis Rašto skaitymas ir malda yra panaši į instrumento suderinimą. Mus supančiame pasaulyje egzistuoja aibė įvairiausių triukšmų, įtampų ir garsų, kurie mus kviečia, vilioja, išderina, išmuša ir nustelbia. Kartais darbų ir rūpesčių gausoje neberandame laiko maldai, skaitiniui ar netgi ateiti į bažnyčią. Tad nesiderindami, nebegirdėdami dieviškojo kamertono – mes esame tarytum nesustyguoti smuikai ir violončelės, kurių skleidžiami garsai disonuoja.
Kasdienis Viešpaties apmąstymas yra mūsų stiprybė. Tai išminties kasyklos ir ramybės šaltinis. Tai krikščioniško elgesio, atnaujinto charakterio ir gyvenimo būdo pamatas. Skaitydami Šventąjį Raštą mes įgauname dvasinės jėgos mylėti, būti gailestingais, atlaidžiais, siekti vienybės, nerungtyniauti tarpusavyje, bet pasitikėti Viešpačiu.
Neilgas, tikslingas, bet apmąstytas Rašto skaitinys įkvepia mus sekti ne savo instinktais siekiant savosios naudos, pasiduodant jusliškumui, egoizmui, savimeilei ar kitoms nuodėmėms,, bet aiškiai suvokti, koks yra Kristus, Jo charakteris. Tai padeda mums pamilti šviesą, būti ir gyventi pagal pavyzdį, kurį matome Kristuje.
Kasdieninė pamaldumo praktika įgalina mus gyventi krikščionišką gyvenimą. Kartais mes apsigauname ir manome, kad natūraliai mums pavyksta būti krikščioniškiems, o populiariai kalbant – geriems. Tačiau evangelijose skaitome, kad nėra gerumo žmoguje, jis ateina iš aukštybių. Tad suvokdami savo ribotumą, silpnumą ir nuodėmingumą, esame kviečiame kas dieną gerti iš Viešpaties versmės tam, kad atsinaujintume, sustiprėtume ir būtume dangaus įkvėpti.
Viešpats pašaukė ir atpirko mus. Jis kviečia kiekvieną iš mūsų sugroti savąją fugą. Tačiau, kad atliktume tai, ką Viešpats mus pašaukė, jėgų, sumanumo, išminties ir nuoseklumo mes turime semtis tik iš Jo paties. Evangelija kviečia mus šviesti, tačiau toji ugnis ir šviesa yra ne mūsiškė, ji ateina iš dangaus. Tad kaip ištikimi Jo vaikai ir tarnai pabuskime rytais, kad surinktume Viešpaties mums skirtąją maną, kad būtume pasotinti ir įgalinti Kristaus šviesą nešti kitiems.
________________
Kviečiu paskaityti nuostabų apaštalo Pauliaus kvietimą sekti Kristaus pavyzdžiu bendruomenės gyvenime. Prisiminkime, kad Kristus mirė už mus, kad atpirktų mūsų sielas ir įgalintų mus naujam gyvenimui ir naujam bendravimui. Net jei mes nemokame bendrauti neskaudindami vienas kito, tačiau Kristus per savo Dvasią įgalina mus naujam gyvenimui.
Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo. Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats. Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami, nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo. Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
Fil 2,1-15
_64x64_9de.jpg)
