Kas tu esi?

Jis paklausė: „Kas tu esi?“ (Pr 27,32; Rut 3, 9; 2 Sam 1,8; Jn 1, 23)

Kas tu esi? - šis pats paprastas klausimas Biblijoje užduodamas keletą kartų. Ir visi atsakymai į jį tarsi „neteisingi“.


Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą<...>, nes tu esi artimas giminaitis, - atsakė moabietė Rūta Boozui.

Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas, - atsakė antrasis gimęs Jokūbas mirštančiam aklam tėvui.

Aš esu amalekietis, esu svetimasis, - atsakė Izraelio karys, pakėlęs ranką prieš karalių Saulių.

Aš - dykumoje šaukiančiojo balsas: ištiesinkite Viešpačiui kelią! - atsakė paskutinysis Izraelio pranašas Jonas Krikštytojas.

Juk tiesiog žvelgiant į šiuos žmones iš šono - į jų tautybę, kilmę, gyvenimo būdą - natūralu būtų tikėtis visai kitokių atsakymų.

Rūta galėjo sakyti: „Aš esu moabietė, svetimtautė,“ bet... nesakė, nes tokia būdama pagal kūną, ji jau priklausė Izraeliui savo širdyje.

Iš patriarcho Jokūbo galima buvo laukti: „Aš esu tavo sūnus Jokūbas, palaimink mane man skirtuoju palaiminimu,“, bet jis ryžosi klastai, nes godžiai troško pirmagimystės... labiau nei tiesos.

Amalekietis tarsi turėjo sakyti: „Esu šioje žemėje išaugęs ateivio sūnus, Izraelio karys, tavo valdinys“. Bet jo žodžiai atskleidžia, kad nors ir išaugęs tarp izraelitų, nors ir kariaudamas Sauliaus stovykloje prieš savo tautiečius, savo širdyje jis išliko amalekietis - Izraelio priešas.

Jonas Krikštytojas turėjo visas teises pareikšti: „Esu vyriausiojo kunigo sūnus, Mesijo pirmtakas, naujos eros pranašas.“ Bet jis kalbėjo kitaip, nes dailidėje iš Galilėjos išvydęs Viešpaties didybę, suvokė ir žmogiškosios garbės menkumą.

Iš tiesų, iš širdies gausos kalba lūpos... spontaniški atsakymai į šį netikėtai užduotą klausimą atskleidžia tikrąją tapatybę - ne tai, ką regi žmonių akys, o ką Viešpats kiekvienam iš jų buvo numatęs jau nuo laikų pradžios. Moabietė Rūta, kuriai Įstatymas užvėrė visas duris į Dievo tautą (Įst 23, 3), tapo karaliaus Dovydo senele ir yra paminėta Jėzaus giminės sąraše (Mt 1, 5). Per ilgą gyvenimą daug kentėjęs dėl savo ir kitų klastų bei klaidų Jokūbas galiausiai tapo dvylikos Izraelio giminių tėvu ir tikėjimo didžiavyriu (Žyd 11, 23). Nors amalekietis buvo tas, per „kurį ateina papiktinimai“ (Lk 17, 1), tačiau atvėrė kelią į sostą vyrui pagal Dievo širdį - Dovydui. Nuolankusis Jonas Krikštytojas tapo galbūt pirmuoju žmogumi, kuriam buvo apreikšta Trejybės paslaptis ir suteikta malonė pažinti visus Dievo asmenis (Lk 3, 22).

O kas esi tu?

D. J.