.jpg)
„Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“ (Mk 9, 9).
Kaip buvo liepta mokiniams, taip ir tu turėtum nieko nepasakoti, kol Žmogaus Sūnus prisikels tavyje – kol prisikėlusio Kristaus gyvenimas ims taip valdyti tave, kad tikrai suprasi, ko Jis mokė būdamas žemėje. Tau augant ir bręstant viduje, Jėzaus ištarti žodžiai taps tokie aiškūs, kad stebėsitės, kaip galėjai jų nesuprasti anksčiau. Iš tiesų anksčiau jų suprasti negalėjai, nes dar neturėjai išsiugdęs jiems reikalingos deramos dvasinės būklės.
Mūsų Viešpats šių dalykų nuo mūsų neslepia, tačiau nesame pasirengę juos priimti, kol mūsų dvasinis gyvenimas nėra pasiekęs tinkamo lygio. Jėzus sakė: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti“ (Jn 16, 12). Kad taptume pasirengę pakelti bet kurią Jo tiesą, turime būti viena su Jo prisikėlusiu gyvenimu. Ar tikrai ką nors žinome apie prisikėlusio Jėzaus gyvenimą? Įrodymas, kad žinome, yra tai, kad Jo Žodis tampa mums suprantamas. Dievas negali nieko mums apreikšti, jei neturime Jo Dvasios. O mūsų nenuolaidumas ir neperkalbama nuomonė gali sutrukdyti Dievui mums apsireikšti. Tačiau mūsų nesupratingumo neliks nė pėdsako, vos tik atsiversime Jo prisikėlusiam gyvenimui.
„... Niekam nepasakoti...“. Tačiau tokia daugybė žmonių kalba apie tai, ką matė ant Atsimainymo kalno – apie savo patirtį kalno viršūnėje. Jie regėjo ir dabar liudija, tačiau tarp to, ką jie skelbia, ir to, kaip jie gyvena, nėra jokio sąryšio, nes Žmogaus Sūnus dar nėra juose prisikėlęs. Kiek dar reikės laiko, kad Jo prisikėlęs gyvenimas užgimtų ir taptų regimas tavyje ir manyje?
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
