Kopimas aukštyn

„Paimk savo sūnų... ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau parodysiu“ (Pr 22,2).

Dievo valios supratimas priklauso nuo žmogaus būdo (žr. Ps 18, 25-26). Abraomas suprato, kad Dievas jam liepė nužudyti savo sūnų, ir šio tradicinio įsitikinimo atsikratyti jis galėjo tik per kančią ir siaubingą išmėginimą. Tik taip Dievas galėjo išgryninti jo tikėjimą. Jei paklūstame tam, ką Dievas sako, nuoširdžiai tikėdami, Jis mus išlaisvina nuo tų tradicinių įsitikinimų, kurie Jį apibūdina klaidingai. Esama daugybė tokių įsitikinimų, kuriuos reikia pašalinti – pavyzdžiui, kad Dievas atima vaiką, nes motina jį myli per daug. Tai velnio melas ir tikrosios Dievo prigimties iškraipymas! Jei velnias galės mums sukliudyti kopti į aukščiausią viršūnę, kur galėtume atsikratyti klaidingų tradicinių įsitikinimų apie Dievą, jis taip ir padarys. Bet jei tvirtai laikysimės Dievo, Jis mums skirs rimtą išmėginimą, padėsiantį Jį geriau pažinti.

Iš Abraomo tikėjimo Dievu galime pasimokyti, kad dėl Dievo jis buvo pasirengęs padaryti viską. Jis buvo pasirengęs klausyti Dievo, nesvarbu, kad ir kiek tai prieštaravo jo paties įsitikinimams. Abraomas nebuvo įsikibęs savų įsitikinimų, kitaip jis būtų nužudęs Izaoką ir paaiškinęs, kad angelo balsas iš tiesų pasirodę esąs velnio. Būtent taip pasielgtų fanatikas. Jei liksi ištikimas Dievui, Jis išves tave pro visas užtvaras ir įsileis į vidinį Jo pažinimo kambarį. Tačiau privalai noriai leistis vedamas iki ten, kur atsisakytum savo nuomonės ir tradicinių įsitikinimų. Neprašyk, kad Dievas tave mėgintų. Niekuomet nesiskelbk kaip Petras, kad esi pasiryžęs viską dėl Jo padaryti, netgi „eiti į kalėjimą, ir į mirtį“ (Lk 22,33). Abraomas tokiais pasisakymais nesišvaistė – jis tiesiog liko ištikimas Dievui, ir Dievas išgrynino jo tikėjimą.

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“