Liga ir gydytojas

Aurelijus Augustinas pasitelkdamas ligonio ir gydytojo iliustraciją atskleidė žmogaus sielos išganymo dramą. Karščiuojantis žmogus atsiduria pavojingoje būsenoje, todėl su dideliu nerimu ir baime išgyvena dėl savo sveikatos ar netgi gyvybės.
Jis kreipiasi į gydytoją ir prašo ar netgi maldaute maldauja, kad šis suteiktų pagalbą. Gydytojas apžiūri ligonį, liepia jam kažką padaryti, uždraudžia veiksmus ar įpročius, kurie kenkia ligonio būklei ar gali sukelti mirtį, išrašo vaistus. Sergantysis klusniai vykdo gydytojo nurodymus, dingsta noras ginčytis, įrodinėti savo tiesas. Nuo šiol gydytojas tampa ligonio sveikatos, o kartais ir gyvybės gelbėtoju.

Žmogaus siela yra serganti. Nuodėmės pavergtas žmogus yra mirtinai pažeistas, o jo egzistencija yra sekinanti dvasinė liga. Moralinis blogis per prigimtinę nuodėmę bei žmogaus pasirinkimus ir nuodėmingus veiksmus sukelia tikrą sielos karštinę - blogį, pyktį, geidulius, visokeriopą pagedimą, nesantaiką ir t.t. Savo būklės nuodėmės liga sergantis žmogus nėra pajėgus pakeisti. Jei žmogus suvokia savo būklę (o tatai įmanoma tik Šventajai Dvasiai veikiant mumyse), jis šaukiasi gydytojo, šaukiasi pagalbos ir išvadavimo iš beviltiškos būsenos. Kristus yra sielos gydytojas. Jis savo Kryžiaus, Žodžio ir mokinystės pagalba teikia išganymą - sielos gydymą mirtinai sužeistai sielai atvesdamas ją į sielos gydyklą - Bažnyčią. Ir jei tikrai žmogus suvokia savo dvasios būklę, jis, kaip tas karščiuojantis ligonis, visiškai atsiduoda į Gydytojo rankas. Jis patiki save Kristui, pašvenčia savo mintis ir sielą, savo širdį ir kūną Išganytojui ir meiliai bei su didžiausiu džiaugsmu žengia į Dievo šventyklą, kuri yra Kristaus bažnyčia. Čia jam viskas gražu ir priimtina, jis džiaugiasi viskuo ir visais, nes rado gydytoją, rado vaistus.

Tačiau nutinka ir taip, jog ligoniai nepailstamai ginčijasi su gydytojais, vaikšto iš vieno pas kitą, nuolat kritikuoja, manosi geriau išmaną mediciną už visus pasaulyje. Deja, neretai taip nutinka ir bažnyčioje. Atsiranda tikinčiųjų, kurie įpratę ginčytis, konkuruoti, kovoti, būti nepasitenkinusiais, nuolat kritikuoti ir niekuo nepasitikėti. Jie nesutinka su gydymu, vaistais, juos erzina gydykla, palatos kaimynai ir t.t. Matyt, nedaug ką gali padaryti gydytojas jo neklausančiam pacientui, kuris nepriima patarimo ir gydymo. Taip pat nedaug kas pasikeis ir krikščionimi save laikančio žmogaus širdyje, jei šis neapsirengs klusnumo tiesai ir nuolankumo broliams apdaru.

Ramūnas Jukna
http://pastoriaus.blogspot.com/