Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins (Mt 6,6).
Jėzus nesakė: „Svajok apie savo Tėvą, esantį slaptoje“, bet sakė: „...melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje...“. Malda yra valios pastanga. Įėjus į savo kambarėlį ir uždarius duris, sunkiausia yra melstis. Mums sunku deramai susitelkti ir pirmiausia tenka kovoti su klaidžiojančiomis mintimis. Didysis mūšis, meldžiantis asmenine malda, yra įveikti šią tingaus ir nesutelkto mintijimo problemą. Turime išmokti sudrausminti savo mintis ir susitelkti į apgalvotą, sąmoningą maldą.
Maldai reikalinga specialiai parinkta vieta, tačiau vos tik joje atsidūrus, mus ima varginti neramios mintys, nes imame galvoti apie save: „Reikia dar padaryti tą, ir turiu padaryti tą šiandien“. Jėzus liepia „užsirakinti duris“. Susitelkti slaptoje tyloje Dievo akivaizdoje reiškia sąmoningai užverti duris emocijoms ir atminti Jį. Dievas yra slaptoje ir mato mus, „būdamas slaptoje“ – Jis mus mato ne taip, kaip kiti žmonės, ir ne taip, kaip mes mes patys matome save. Kai tikrai gyvename „slaptoje“, tampa neįmanoma, kad abejotume Dievu. Dėl Jo tampame tikresni labiau nei dėl ko kito. Įeik į „slaptąją“, ir pastebėsi, kad visą laiką Dievas buvo visuose tavo kasdienybės rūpesčiuose. Įprask kalbėtis su Dievu apie viską. Jei neišmoksi visiškai atverti savo gyvenimo durų ir kiekvieną naują dieną vos pabudęs įsileisti Dievą, visą dieną darbuosiesi ne tame lygmenyje. Bet jei plačiai atversi savo gyvenimo duris ir „melsiesi savo Tėvui, esančiam slaptoje“, kiekvienas viešas tavo gyvenimo aspektas bus pažymėtas išliekančia Dievo artybe.
Oswald Chambers
_64x64_9de.jpg)
