Jie rinko maną kiekvieną rytą (plg. Išėjimo 16, 21)
Rūpinkis, kad išliktum visiškai priklausomas nuo Viešpaties norų, Jo geros valios ir nuolatos galėtum džiaugtis giliausių palaiminimų tėkme. Nebandyk maitintis sena mana, neieškok pagalbos Egipte. Visa turi ateiti iš Jėzaus, nes be Jo esi amžinai pražuvęs. Senas patepimas netinkamas tavo širdžiai. Tavo galva turi būti patepta šviežiu aliejumi iš auksinio šventyklos rago, kitaip ji neteks šlovės. Galbūt šiandien esi ant Dievo kalno viršūnės, bet Tas, kuris tave ten užkėlė, turi ten ir išlaikyti, arba krisi daug greičiau, nei manai. Tavo kalnas tvirtai stovi tik Jo sutvirtintas. Jei Jis paslepia savo veidą, greitai būsi išjudintas. Jei Gelbėtojas panorės, nėra nė vieno lango, pro kurį liejasi dangaus šviesa ir kurio Jis negalėtų per akimirką uždaryti. Jozuė sustabdė saulę, bet Jėzus gali ją paversti tamsybe. Jis gali atimti tavo širdies džiaugsmą, akių šviesą ir gyvenimo jėgą, nes Jo rankose visi šie palaiminimai, ir jei Jis panorės, tu to neteksi. Nuolatinė priklausomybė nuo Viešpaties skirta pajusti ir suvokti, kad Jis leidžia melsti vien tik „kasdienės duonos“ ir žada, kad „mums užteks jėgų tiek, kiek bus gyvenimo dienų“. Ar ne geriausia mums dažnai grįžti prie Jo malonės sosto ir nuolatos patirti Jo meilę? O, kokia nuostabi malonė nuolatos teka ir neišsenka, nežiūrint mūsų nedėkingumo! Auksinis lietus nesiliaus, palaiminimų lietus tęsis net ir pasibaigus mūsų gyvenimo dienoms. O, Viešpatie Jėzau! Mes suklupsime prie Tavo kojų, suvokdami visišką savo nesugebėjimą atlikti ką nors be Tavęs, ir dėl tų malonių, kurias teiki, garbinsime Tavo palaimintą vardą ir pripažinsime neišsenkančią meilę.
C. H. Spurgeon
_64x64_9de.jpg)
