Ar supranti, ką skaitai? (Apaštalų darbų 8,30)
Jei norėtume giliau suvokti Dievo Žodį, daugiau mokytume kitus ir mažiau būtume blaškomi kiekvieno mokymo vėjelio. Šventoji Dvasia, Rašto autorė, vienintelė gali apšviesti mus, kad tiksliai Jį suprastume, todėl turime nuolatos prašyti Jos mus pamokyti ir padėti mums surasti visą tiesą. Ką darė Danielius, kad galėtų išaiškinti Nabuchodonosaro sapną? Jis karštai meldėsi, kad Dievas atvertų tą regėjimą. Apaštalas Jonas, ištremtas į Patmos salą, matė regėjime knygą, užanspauduotą septyniais antspaudais, kurių niekas negalėjo nuimti, ir niekas negalėjo perskaityti tos knygos. Vėliau knygą atverti galėjo Liūtas iš Judo giminės. Jis buvo vertas tai padaryti , bet prieš tai buvo parašyta: „Aš labai verkiau“. Jono ašaros, lyg tekančios maldos, buvo tokios įtakingos, kad ši knyga buvo atverta. Jei savo ar kitų labui trokšti būti „pripildytas Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu“, atmink, kad malda – geriausia studijų palydovė. Jei daug melsiesi, gebėsi lyg Danielius pamatyti sapną ir jį išaiškinti arba kaip Jonas – pamatyti, kaip krenta septyni antspaudai. Taip bus praliejus daug ašarų. Akmenys nesudaužomi silpnai kalant plaktuku, akmenskaldys turi klūpėti ant kelių. Naudok uolumo plaktuką, klūpėk ant maldos kelių, ir nebus tokios kietos doktrinos, kurią tau naudinga suprasti ir kuri nesuduš į šipulius, jei melsiesi ir tikėsi. Maldos svertas bet kur praskirs tau kelią. Mintys ir svarstymai – lyg metaliniai pleištai, kurie turi įtakos tiesos pažinimui, bet malda – lyg svirtis, atverianti metalines šventų paslapčių duris, tada galime įeiti į šį uždarą lobyną.
C. H. Spurgeon
_64x64_9de.jpg)
