Nusišypsokime (skirta Reformacijos dienai)

Viduramžiai. Keliu eina dvasininkas, prekiaujantis indulgencijomis. Prie jo prijoja puošniai pasidabinęs riteris:
- Šventasis tėve, atleiskite mano nuodėmę, - prašo riteris.
- Dešimt auksinių monetų, - ramiai sako dvasininkas.

- Bet tai sunki nuodėmė! - tęsia riteris.

- Dvidešimt auksinių!

- Bet šia nuodėme nusidėsiu ateityje...

- Tuomet penkiasdešimt auksinių, - taria paskutinį žodį dvasininkas.

Riteris sumoka pinigus, dvasininkas perskaičiuoja, paslepia juos, išduoda raštelį apie nuodėmių atleidimą ir klausia:

- Kokia gi ta nuodėmė, už kurią tu, sūnau mano, negaili ir 50 auksinių?

- Prekeivio indulgencijomis apiplėšimas!

***
Vieną kartą mirė vienas žmogelis ir nukeliavo į dangų. Prie vartų jį pasitinka apaštalas Petras ir sako: „Tau reikia surinkti 100 taškų, kad pakliūtum į rojų. Tu, man sakyk visus gerus dalykus, kuriuos padarei ir aš kiekvienam iš jų priskirsiu po tam tikrą skaičių taškų, atsižvelgdamas į tai, kokie geri jie buvo. Kai pasieksi 100 taškų, tu iš karto pakliūsi į rojų.“

„Supratau, - sako žmogus. -  Aš buvau vedęs moteriškę su kuria gyvenau 50 metų, jos niekada neapgaudinėdavau, net savo širdyje.“

„Kaip puiku!, - sako apaštalas Petras, - tai verta trijų taškų!“

„Trijų taškų??? - nustemba žmogus. - Taip pat lankiau bažnyčią visą gyvenimą ir dalyvavau jos veikloje.“

„Nuostabu!, - sušunka apaštalas Petras, - tai tikrai verta taško.“

„Vieno taško? Taip pat įkūriau restoranėlį, kuriame maitinau vargšus ir benamius.“

„Puiku, dar du taškai!,“ - sako apaštalas Petras.

„DU TAŠKAI?! - apsiverkia žmogus. - Pagal tokius įvertinimus aš atsidursiu rojuje tik per Dievo malonę!!!“

„Teisingas atsakymas. Prašau, dabar jau užeik į rojų,“ - su šypsena taria apaštalas Petras.

***

Eina Biblijos profesorius ir girdi - charizmatai šlovina Dievą. Užeina pas juos ir klausia: „Už ką Dievą šlovinat?“ Tie atsako: „Mes šlovinam Dievą už didelį stebuklą, kurį jis anuomet padarė, visą žydų tautą sausomis kojomis pervedęs per Raudonąją Jūrą.“ Biblijos žinovas nusijuokė: „Anoks čia stebuklas. Ji ir taip tokiu metų laiku būna nusekusi.“ Nusiminė charizmatai, nutilo. Egzegetas patenkintas išėjo toliau pasivaikščioti. Grįžta po kelių valandų, o ten dar garsesnės giesmės į dangų kyla. Vėl užėjęs klausia: „O dabar dėl ko taip šlovinate Dievą?“ Tie džiugiai atsiliepė: „Už dar didesnį stebuklą... kad Jis tokiame šlakelyje vandens visą egiptiečių kariuomenę nuskandino...“

***

Viena moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras tvirtino: „Aš netikiu Biblija. Ar tu tikrai tiki kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Kaip aš galiu netikėti? Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip tu gali tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „ O jeigu jo nebus danguje, kaip tu jo paklausi?“ Ji atsakė: „Tuomet tu galėsi jo paklausti.“