Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę (Ps 120, 2).
Netoli nuo mūsų namų, parke, yra takelis, kuriuo man patinka vaikščioti. Vienoje vietoje juo einant atsiveria panoraminis raudonų smiltainio uolų vaizdas, vadinamas „dievų sodu“. Už tų uolų stūkso didingas 4300 m aukščio Pikes Peak kalnas. Bet kartais aš, nepastebėdamas to grožio, vaikštau, žiūrėdamas į žemę ir pasinėręs į savo problemas. Suvokęs tokią savo būklę, jei nieko nėra aplinkui, aš sustoju ir garsiai sakau: „Deividai, pažvelk aukštyn!“
Psalmes, žinomas kaip „Maldininkų kelionės giesmės“ (Ps 120-134), izraelitai giedojo kopdami į Jeruzalę, kad dalyvautų trijose kasmetinėse šventėse. 121 psalmė prasideda žodžiais: „Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba“ (Ps 121, 1). Čia pat seka atsakymas: „Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę“ (Ps 120, 2). Kūrėjas nėra pašalinis asmuo, o artimas bendrakeleivis, visuomet esantis greta ir įtrauktas į visas mūsų gyvenimo aplinkybes (Ps 121, 3-7). Jis mus nukreipia teisinga kryptimi ir saugo mus gyvenimo kelyje „dabar ir per amžius“ (Ps 121, 8).
Kaip svarbu nenuleisti akių nuo Dievo, mūsų pagalbos šaltinio. Jausdamiesi pasimetę ir sutrikę, tarkime sau: „Pažvelk aukštyn!“
Tėve, aš pakeliu į Tave savo akis, nes Tu esi Tas, kuris gali man padėti. Dėkoju už džiaugsmus ir išmėginimus, o taip pat ir už tai, kad gyvenimo keliu niekada nekeliauju vienas.
Nenuleiskite žvilgsnio nuo Dievo - pagalbos šaltinio.
David C. McCasland
www.jezus.lt iš © Our Daily Bread
Netoli nuo mūsų namų, parke, yra takelis, kuriuo man patinka vaikščioti. Vienoje vietoje juo einant atsiveria panoraminis raudonų smiltainio uolų vaizdas, vadinamas „dievų sodu“. Už tų uolų stūkso didingas 4300 m aukščio Pikes Peak kalnas. Bet kartais aš, nepastebėdamas to grožio, vaikštau, žiūrėdamas į žemę ir pasinėręs į savo problemas. Suvokęs tokią savo būklę, jei nieko nėra aplinkui, aš sustoju ir garsiai sakau: „Deividai, pažvelk aukštyn!“
Psalmes, žinomas kaip „Maldininkų kelionės giesmės“ (Ps 120-134), izraelitai giedojo kopdami į Jeruzalę, kad dalyvautų trijose kasmetinėse šventėse. 121 psalmė prasideda žodžiais: „Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba“ (Ps 121, 1). Čia pat seka atsakymas: „Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę“ (Ps 120, 2). Kūrėjas nėra pašalinis asmuo, o artimas bendrakeleivis, visuomet esantis greta ir įtrauktas į visas mūsų gyvenimo aplinkybes (Ps 121, 3-7). Jis mus nukreipia teisinga kryptimi ir saugo mus gyvenimo kelyje „dabar ir per amžius“ (Ps 121, 8).
Kaip svarbu nenuleisti akių nuo Dievo, mūsų pagalbos šaltinio. Jausdamiesi pasimetę ir sutrikę, tarkime sau: „Pažvelk aukštyn!“
Tėve, aš pakeliu į Tave savo akis, nes Tu esi Tas, kuris gali man padėti. Dėkoju už džiaugsmus ir išmėginimus, o taip pat ir už tai, kad gyvenimo keliu niekada nekeliauju vienas.
Nenuleiskite žvilgsnio nuo Dievo - pagalbos šaltinio.
David C. McCasland
www.jezus.lt iš © Our Daily Bread
_64x64_9de.jpg)
