Šaukimo suvokimas

...nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! (1 Kor 9,16)

Gyvą dvasinį ir antgamtinį Dievo palytėjimą esame linkę pamiršti. Jeigu sugebi tiksliai pasakyti, kur buvai, kai buvai Dievo pašauktas, ir gali viską apie šį šaukimą paaiškinti, abejoju, ar tikrai buvai pašauktas. Dievo šaukimas pasiekia ne šitaip – jis daug antgamtiškesnis. Šaukimo suvokimas žmogaus gyvenime gali nuskardėti kaip griaustinio trenksmas arba atsiskleisti palaipsniui. Kad ir kaip greitai ar lėtai toks žinojimas pasireikštų, jį visuomet lydi antgamtinė tendencija – kažkas nenusakomo ir skleidžiančio „švytėjimą“. Supratimas apie šį nenusakomą, antgamtinį ir stulbinamą šaukimą, lūkuriavęs tavo gyvenime, gali pasiekti staiga, bet kurią akimirką: „aš jus išsirinkau“ (Jn 15, 16). Dievo šaukimas neturi nieko bendro su išganymu ir šventėjimu. Evangeliją skelbti esi šaukiamas ne dėl to, kad esi pašventintas, šaukimas skelbti Evangeliją yra visiškai kitoks. Paulius tai apibūdina kaip priedermę, kuri buvusi jam uždėta. 

Jeigu nepaisei didžiojo Dievo šaukimo savo gyvenime ir šitokiu būdu jį atmetei, peržvelk buvusias aplinkybes. Pažiūrėk, kur savajam tarnavimo įsivaizdavimui ar tam tikriems savo sugebėjimams suteikei pirmenybę prieš Dievo šaukimą. Paulius sakė: „vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“. Jis jau buvo supratęs apie Dievo šaukimą ir jo priedermė „skelbti Evangelija“ buvo tokia stipri, kad niekas kitas nebegalėjo nė pretenduoti į jo jėgas. 

Jei vyras ar moteris yra šaukiami Dievo, tada esamos jų aplinkybės yra visai nesvarbios, kad ir kokios sunkios jos būtų. Visas veikiančias jėgas Dievas galiausiai suderina savam tikslui. Jei sutiksi su Dievo tikslu, Jis į tobulą harmoniją suves ne tik sąmoningąjį, bet ir daug gilesnius tavo gyvenimo lygmenis, kurie tau pačiam nepasiekiami.

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“