Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų. (Lk 24, 31)
Michelanglo da Caravaggio (1573-1610) – italų tapytojas, žinomas karštu temperamentu ir nešabloniška tapybos technika. Tapydamas šventuosius, jis kviesdavo pozuoti paprastus darbininkus ir mokėjo tapyti taip, kad žiūrovas jausdavosi lyg būtų vaizduojamos scenos dalyvis. Paveiksle „Vakarienė Emause“ pavaizduoti keturi personažai: stovintis užeigos savininkas ir už stalo sėdintis Jėzus su dviem mokiniais. Pavaizduotas kaip tik tas momentas, kai jie atpažino prisikėlusį Jėzų (Lk 24, 31). Vienas mokinys mėgina atsistoti nuo kėdės, o kitas apstulbęs ištiesia į šonus rankas.
Aprašantis šį įvykį apaštalas Lukas, sako, jog po to abu mokiniai tuoj pat sugrįžo į Jeruzalę. „Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais, kurie tvirtino: ‚Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!‘ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną“ (Lk 24, 33-35).
Oswald Chambers sakė: „Jėzus retai ateina, kai mes Jo laukiame; Jis pasirodo ten, kur mes Jo mažiausiai tikimės. Vienintelis būdas tarnaujančiam likti ištikimam Dievui – būti pasiruošusiam Jo nelauktiems vizitams“.
Kokiame kelyje mes šiandien bebūtume, būkime pasiruošę, kad Kristus ateis nauju, nelauktu būdu.
Viešpatie Jėzau, atverk mums akis matyti Tave, prisikėlusį Kristų, greta mūsų, darbuose ir kasdienio gyvenimo aplinkybėse.
Norint rasti Viešpatį Jėzų Kristų, reikia norėti Jo ieškoti.
David McCasland
_64x64_9de.jpg)
