Šypsenos

Skelbimas vieno miesto laikraštyje: Skaitykite Bibliją, kad suprastumėte, kaip žmonės turėtų elgtis. Skaitykite mūsų laikraštį, kad sužinotumėte, kaip jie elgiasi iš tikrųjų.

***

Vienas europietis, ateistas, pasiklydo Afrikoje. Po kurio laiko jis aptiko kažkokią gentį. Žiūri, genties vadas sėdi, skaito Bibliją. Prie jo priėjęs keliauninkas sako:
- Skaitai Bibliją? Taigi ši knyga seniai iš mados išėjo, seniai jau jos niekas neskaito.
- Baltasis žmogau, tavo laimė, kad prieš porą savaičių čia buvo misionierius ir kad aš dabar skaitau Bibliją - kitaip seniai jau keptum ant laužo.

***

Važiuoja pamokslininkas į bažnyčią pamokslauti. Vėluoja. Jį sustabdo policija už greičio viršijimą.
Policininkas mandagiai klausia:
- Kodėl taip negražiai elgiatės - viršijote greitį?
Pamokslininkas atsako:
- Žinot, aš toks užsiėmęs, toks užsiėmęs... Tiek darbų, rūpesčių... Štai ir dabar jau penkiolika minučių vėluoju. Vis per tuos rūpesčius...
Policininkas supratingai nusišypsojo ir sako:
- Žinote, kai gyvenau be Jėzaus, aš irgi toks buvau.

***

Jaunas krikščionis kreipiasi į savo mokytoją:
- Pastoriau, ar aš turėčiau visiškai išsižadėti pasaulio?
- Nesijaudink, - atsakė ganytojas, - jei tikrai gyvensi kaip krikščionis, pats pasaulis tavęs išsižadės.

***

Tikinti moteris pamatė, kaip sode berniukai vagia jos vyšnias.
- Ar žinote, ką Biblija kalba apie plėšikautojus ir vagis? - rūsčiai paklausė ji.
- Taip, žinome, - atsakė berniukai. - Ten pasakyta: „Dar šiandien būsi su manimi rojuje.“

***

Septynmetis ginčijasi su draugu. Pagaliau vienas sako kitam:
- Aurimai, vienas iš mūsų turi pasielgti krikščioniškai. Kodėl tau kaip tik dabar taip nepasielgus?

***

Dvasininkas užeina pas vaikus į tikybos pamoką. Žinodamas, jog atvyks toks svarbus ir gerbiamas žmogus, mokytojas atitinkamai „paruošė“ vaikus.
Dvasininkas klausia: „Vaikai, noriu jums užminti mįslę: mažutė, švelnutė, šoliuoja per medžius ir turi pūstą uodegytę. Kas?“.
Visi tyli, niekas nekelia rankos. Tuomet dvasininkas bando padėti: „Na, vaikai, ji gyvena miškuose, mėgsta riešutus...“ Visi tyli, o vienas berniukas atsistoja ir sako: „Suprantu, kad teisingas atsakymas yra „Jėzus“, bet labai jau panašu į voveraitę.“

***

Vienas tikintysis klausia kito:
- Kaip gyveni, broli?
- Na, žinai, Dievo malonėje...
- O gal jau būtų laikas Dievo valioje gyventi?

***

Pas apaštalą Paulių susirenka trijų bažnyčių atstovai: katalikų, stačiatikių ir protestantų dvasininkai.
Pirmasis užėjo katalikų atstovas. Po valandos išeina: „Taip... su mergele Marija mes gal kiek ir persistengėme...“
Tuomet užėjo stačiatikių dvasininkas. Po valandos: „Taip... su šventaisiais mes „perspaudėm“...“
Tada užėjo protestantas. Praeina valanda, dvi, atėjo ir vakaras...
Pagaliau atsidaro durys. Išeina Paulius:
- Bet juk tai aš, apaštalas Paulius, rašiau. Čia gi visai ne apie tai!
Protestantas jam rodo į Bibliją ir sako:
- Taigi skaityk, kaip parašyta!

***

Stambų, mėgstantį pavalgyti krikščionį sutinka kitas krikščionis ir, ištiesęs ranką, meldžiasi:
- Storumo dvasia, Viešpaties vardu įsakau tau: išeik iš to žmogaus!
Tačiau viskas liko po senovei. Nusivylęs malda krikščionis kreipėsi į savo pastorių:
- Kas nutiko? Kodėl ta pikta dvasia neišeina?
Pastorius atsakė:
- Kaip Raštas sako, ši veislė išvaroma tik PASNINKU ir malda.

***

Tikintysis perskaito Jėzaus palyginimą apie fariziejų ir muitininką. Atsidūsta ir sako: „Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu kaip šitas va fariziejus.“

Parengta pagal užsienio spaudą