Taip – bet...!
Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet...(Lk 9,61)
Tarkim, Dievas liepia tau padaryti kažką, kas tavo sveikam protui yra milžiniškas išmėginimas ir su juo kertasi. Ką daryti? Ar atsitrauksi? Jei išsiugdysi įprotį fiziškai kažką daryti, per kiekvieną išmėginimą tai ir darysi, kol šį įprotį sulaužysi tvirtu pasiryžimu. Taip pat bus ir dvasiškai. Vėl ir vėl prieisi prie to, ko nori Jėzus, tačiau tikram išmėginimui ištikus, kaskart pasuksi atgal, kol nepasiryši apleisti savęs dėl Dievo, visiškai jam pasiduodamas. Tačiau dažnai tariame: „Taip, bet – sakykim, šiuo atveju paklūstu Dievui, o kaip dėl...?“ Arba tariame: „Taip, paklusiu Dievui, jei tai, ko Jis iš manęs norės, neprieštaraus sveikam protui, tačiau neprašykit, kad žengčiau į tamsą“.
Iš tiesų, kurie Juo kliaujasi, Jėzus Kristus reikalauja tokios pat nežabotos ir rizikuoti nebijančios dvasios, kokia būdinga kiekvienam žmogui. Jei žmogui kada lemta padaryti šį tą, kas verta dėmesio, vienu ar kitu metu jam teks viskuo rizikuoti, šokant į tamsą. Dvasinėje viešpatijoje Jėzus Kristus reikalauja, kad rizikuotum viskuo, į ką esi įsikibęs, ar kuo tiki, vadovaudamasis sveiku protu, ir tikėjimu šoktum ten, kur Jis sako. Kai tik paklusi, tuojau pamatysi, kad tai, ką Jis sako, visiškai neprieštarauja sveikam protui.
Sveiko proto išmėginimo prasme Jėzaus Kristaus žodžiai gali atrodyti beprotiški, tačiau kai išmėginsi juos tikėjimu, tavo dvasią pripildys nuostabus suvokimas, kad jie tikrai yra Dievo žodžiai. Visiškai pasitikėk Dievu ir, kai Jis tau suteiks naują rizikingą progą, būtinai ja pasinaudok. Per krizę elgiamės kaip pagonys – tik vienas iš visos minios turės pakankamai drąsos pasitikėti Dievo ištikimybe.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
