Dieve, < ... > teisingą dvasią atnaujink.
Psalmių 51, 10

 

Jei atsitraukusiojo širdyje dar bus likusi gyvybės kibirkštėlė, jis dejuos po atstatymo. Atnaujinimui reikia tokios pat malonės kaip ir atsivertimui. Kaip tuomet atgailavome, taip turime atgailauti ir dabar. Visų pirma norėjome tikėjimo, kad galėtume ateiti pas Kristų. Tik tokia pati malonė gali atvesti mus pas Jėzų ir dabar. Norėjome žodžio iš Aukščiausiojo, žodžio iš Mylinčiojo lūpų, kad pasitrauktų mūsų baimės. Greitai pamatysime, kad jis reikalingas ir dabar jaučiant savo nuodėmingumą. Joks žmogus negali būti atnaujintas be tokios pat akivaizdžios, tikros Šventosios Dvasios jėgos pasireiškimo, kokią jautė pirmą kartą, nes šis darbas toks pat didelis, o ir kūnas bei kraujas tokie patys kaip anksčiau. Tegul tavo silpnumas, krikščioni, skatina tave karštai melstis Dievo pagalbos. Atmink, ir Dovydas, jausdamasis praradęs jėgas, nesudėjo rankų ir neužčiaupė lūpų, bet skubėjo prie malonės sosto, sakydamas: „Teisingą dvasią atnaujink“. Lai neužmigdo tavęs mokymas, kad be pagalbos tu nieko negali padaryti; tegul tas mokymas paskatina su dar didesniu malonumu artintis prie stipraus Izraelio Padėjėjo. O, kad turėtum malonės melstis Dievui taip, kaip meldei dėl savo gyvybės: „Viešpatie, teisingą dvasią atnaujink manyje“. Tas, kuris nuoširdžiai prašo Dievo, įrodys savo nuoširdumą būdais, kuriais veikia Dievas.

Daug melskis, gyvenk Dievo žodžiu, numalšink geismus, atitraukusius nuo Viešpaties, saugokis nuodėmių ateityje. Viešpats turi numatęs kelius. Sėdėk pakelėje ir, kai Jis eis pro šalį, būsi pasiruošęs. Neapleisk visų tų palaimintų dalykų, puoselėjančių ir maitinančių tavo mirštančias malones. Žinodamas, kad visa jėga turi ateiti iš Jo, nepaliauk šaukęs: „Teisingą dvasią atnaujink!“.

 

C. H. Spurgeon