.jpg)
„Kas mane tiki ...iš to vidaus plūs...“ (Jn 7, 38)
Jėzus nesakė: „Kas mane tiki, suvoks visus Dievo pilnatvės palaiminimus“. Iš esmės Jis sakė: „Kas mane tiki, iš to liesis viskas, ką jis yra gavęs“. Mūsų Viešpaties mokymas visuomet kalba apie savirealizacijos priešingybę. Jo tikslas nėra asmenybės lavinimas – Jo tikslas yra padaryti žmogų lygiai tokį patį, koks Jis pats, o Dievo Sūnui būdingas savęs išeikvojimas. Jei tikime Jėzų, iš tiesų svarbu ne tai, ką mes gauname, o tai, ką Jis išlieja per mus. Dievo tikslas nėra tiesiog padaryti iš mūsų gražias nunokusias vynuoges, Jo tikslas – išspausti iš mūsų saldžius syvus kaip iš vynuogių. Mūsų dvasinis gyvenimas negali būti matuojamas sėkme, kaip matuoja pasaulis, o tik tuo, ką Dievas per mus išlieja – o to mes visiškai negalime išmatuoti.
Kai Marija iš Betanijos „pradaužusi indelį...brangaus tepalo... išpylė tepalą Jėzui ant galvos“, šiam jos veiksmui niekas nematė jokio reikalo, o kai kurie ten esantys net susierzino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam tas tepalo eikvojimas?!“(Mk 14, 3-5). Tačiau Jėzus pagyrė Mariją už šį išlaidų atsidavimo veiksmą ir tarė: „...kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi“ (Mk 14,9). Mūsų Viešpats be galo nudžiunga, pamatęs kurį iš mūsų darant tą patį, ką darė Marija – kai pamato, kad esame ne suvaržyti tam tikrų taisyklių, o visiškai atsidavę Jam. Dievas išliejo savo Sūnaus gyvybę, „kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17). Ar esame pasirengę išlieti savo gyvybę dėl Jo?
„Kas mane tiki ...iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ ir daugybės žmonių gyvybė bus be paliovos gaivinama. Dabar metas mums „pradaužti“ savo gyvenimo „indelį“, liautis ieškojus sau pasitenkinimo ir išlieti savo gyvybę priešais Jį. Mūsų Viešpats klausia, kas iš mūsų tai dėl Jo padarys.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
