Velykų eilės

Prisikėlė

Ne laurų vainikas uždėtas Tau buvo,
Kai kryžių nešei - liejos kraujas skaistus...
O širdys minioj gal pūliavo, gal puvo,
Erškėčius iškeitusios į gyvybės vaistus.


Ne lygų takelį mynė šventosios kojos,
Pečius spaudė žemėn svoris kryžiaus baisaus,
Aplinkui minia kaip pikti šunys lojo,
„Prikalti“ - girdėjos balsai vis garsiau.

Tu iškentei viską - ir pagiežą ir mirtį,
Atidavei visą už nuožmius ir piktus...
Bet šiandien pasaulis jau visas tai girdi -
„Jisai prisikėlė, gyvas Jis ir už mus!“
--------


Tu prisikėlei

Tu prisikėlei...
Ramybe, meile
Apgaubei pasaulį.
Tu prisikėlei...
Laimingas, kas
Pažino Tavo saulę.

Tu prisikėlei...
Taika nušvito
Žmonių akys.
Tu prisikėlei...
Stebuklų kiek
Aplinkui visi matė.

Tu prisikėlei...
Viltis sudėjai
Į kiekvieno širdį.
Tu prisikėlei...
Tavimi seka minios,
Ar Tu girdi?

Tu prisikėlei...
Atidavei gyvybę ir
Praliejai kraują.
Tu prisikėlei...
Kad mes gyventume
Gyvenimą, ir naują...
----

Širdis laisva

Širdį paleidai kaip paukštę į laisvę,
Plaka džiaugsmu ir malone gyva,
Ji nebenori galvot, kas ją saistė,
Šoka Jam šokį - ji Dievui sava.

Tas laisvės pojūtis kelia į dangų.
Kviečia visus pasklandyti kartu,
Ir supranti, kas mūs Jėzui taip brangu,
Daros širdy taip saldu, ne kartu.

Laisvės troškimas juk Viešpaties duotas...
Kas gi ant kryžiaus mirė už mus?
Žada danguj nuostabiausias mums puotas -
Myli mus Dievas - mūsų Tėvas brangus...