Vienintelė yda

Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi (Ps 120, 5)

Krikščioni, tu gyveni bedievių apsuptyje, bet neturėtum skųstis: „Vargas man.“ Jėzus nesimeldė, kad būtum paimtas iš šio pasaulio. Ko Jis nemeldė, ir tu neturėtum trokšti.
Daug geriau su Viešpaties jėga sutikti sunkumus ir juos patiriant Jį pašlovinti. Priešas budi, norėdamas atrasti netinkamą tavo elgesį, todėl būk labai šventas. Atmink, kad visų akys yra nukreiptos į tave, ir iš tavęs tikimasi daugiau nei iš kitų. Stenkis, kad tavyje nebūtų rasta kaltės. Te tavo gerumas būna vienintelė  „yda“, kuria būtų galima tave apkaltinti. Tekalba jie apie tave, kaip kalbėjo apie Danielių: „Jame nerandame jokios kaltės, išskyrus tai, kad jis kreipiasi į savo Dievą.“ Būk ne tik tvirtas, bet ir naudingas. Galbūt mąstai: „Jei užimčiau aukštesnę padėtį, galėčiau patarnauti Viešpačiui, bet šiuo metu negaliu nieko atlikti.“ Žmonių aplink tave būklė daug liūdnesnė, jiems reikia tavo padrąsinimo. Jei jie luoši, padėk jiems; jei užsispyrę, nukreipk jų išdidžias širdis į tiesą. Kur turėtų būti gydytojas, jei ne tarp ligonių? Kur kareivis gali būti labiausiai pagerbtas, jei ne aršiausiame mūšyje? Matydamas aplinkui kivirčus ir nuodėmes, prisimink, kad tai patyrė visi šventieji. Jie nepakilo su savo lovomis į dangų, todėl ir tu nemanyk, kad tavo kelionė bus lengvesnė nei jų. Jie rizikavo savo gyvybėmis, kovodami aukštumose, tu taip pat nebūsi karūnuotas, kol neiškęsi sunkumų kaip geras Jėzaus Kristaus karys. Todėl „tvirtai stovėk tikėjime <...> būkite stiprūs“.

Č. H. Sperdženas "Rytas vakaras"