Viešpaties keliai

Kai mano Viešpaties keliai
atrodo man keisti, mįslingi, sunkūs,
ir mano puoselėtos viltys,
grimzta tyliai rūpesčių gelmėj.
Kuomet diena išnyksta niūriai, sunkiai,
tik skausmą ir kančias man nešdama,
tuomet galiu tik viena prisiminti:
KAD DIEVAS NESUKLYSTA NIEKADA.



Kai nesuradusi sprendimo,
širdis suvirpa man iš nevilties,
nuo Dievo meilės nori nusisukti,
nes piktos jėgos dirba iš peties,
tada galiu pavargusį laukimą
įsprausti Jo glėbin aš bet kada
ir su ašaromis tyliai pasakyti,
KAD DIEVAS NESUKLYSTA NIEKADA

Todėl nurimk, širdie! Tegul praeina,
kas žemiška ir laikina atrodo.
Šviesoj aukštai tu pamatysi,
geri tik tie keliai, kuriuos Jisai nurodo.
Ir jeigu pasigestumei paties mieliausio,
ir tektų eiti tamsią naktį kai kada,
laikykis tu palaiminto, paties svarbiausio:
KAD DIEVAS NESUKLYSTA NIEKADA!

1943 m. nežinomo kareivio paskutinis laiškas