Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu (Apreiškimo 3, 20).
Vieni iš liūdniausių žodžių žemėje yra šie: „Pas mus nėra tau vietos“.
Jėzus gerai žinojo jų skambesį. Jis dar tebebuvo Marijos įsčiose, kai užeigos šeimininkas pasakė: „Neturime jums vietos“.
Ir kai Jis kabėjo prikaltas ant kryžiaus, argi tuo nebuvo parodytas visiškas atstūmimas? „Šiame pasaulyje tau nėra vietos“.
Dar ir šiandien su Jėzumi elgiamasi taip pat. Jis eina nuo vienos širdies prie kitos klausdamas, ar galėtų užeiti. Kartkartėmis Jis noriai priimamas. Yra kas plačiai atveria savo širdies duris ir pakviečia Jį pasilikti. Tokiam žmogui Jėzus duoda didį pažadą: „Mano Tėvo namuose daug buveinių“.
Kokį nuostabų pažadą Jis mums palieka! Mes randame Jam vietos savo širdyse, o Jis paruošia mums vietą savo Tėvo namuose.
Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“
_64x64_9de.jpg)
