Daugelis žmonių yra girdėję mano jau minėtą teoriją - kad mums buvo atleista, nes Kristus savo noru prisiėmė bausmę už mus. Iš pažiūros tai labai absurdiška teorija. Jei jau Dievas buvo pasirengęs mums atleisti, kodėl, po galais, Jis to ir nepadarė?

Ši knyga skiriama tiems, kurių atmintis sužeista, tiems, kurie negali atleist, tiems, kurie kenčia ir šaukiasi vilties (ištrauka iš knygos). Ir nors knyga išleista jau senokai, ji tikrai gali pasitarnauti tiems, kurie ieško kelio į atleidimą, alksta ir trokšta didžiausio Dievo stebuklo - malone atgimdytos sielos.

Religinių lyderių teiginių dviprasmiškumas ir neaiškumas eilinius krikščionis šiandien dažnai suklaidina. Dž. Č. Railio raštai - kitokio pobūdžio. Jo atvirai išsakyti komentarai vis dar gali mums padėti formuoti Biblija paremtus įsitikinimus.

Populiari Biblijos programa „YouVersion“ pradėjo veikti socialinio tinklo principu. Dabar nemokamos Biblijos programos, kuri buvo atsisiųsta ...
www.btz.lt/lt/uzsienyje/1/7097

Mū­sų ci­vi­li­za­ci­jos is­to­ri­ją ga­li­ma pa­sa­ko­ti įvai­riais as­pek­tais. Is­to­ri­jos kny­go­se ji pa­pras­tai dės­to­ma lai­kan­tis vie­nin­te­lio po­žiū­rio, ir tik­rai ne reikš­min­giau­sio. Tai, kas svar­biau­sia is­to­ri­kams, ne­bū­ti­nai svar­biau­sia ir Die­vui. Jis per­ma­to šir­dis, o mes re­mia­mės tik re­gi­my­be.

Daugelyje pasaulio kino teatrų neseniai pradėtas rodyti žymaus režisieriaus Dareno Aronovskio (Darren Aronofsky) filmas „Nojaus laivas“, kurį pats režisierius vadina viso gyvenimo darbu. Netrukus po filmo premjeros pasipylė ir recenzijos, nestokojančios ir kritikos.

Leidykla Tikėjimo žodis išleido Elenos Kaminskienės eilėraščių rinktinę Kitokia meilė. Ši eilėraščių knyga - puiki velykinė dovana jūsų artimiesiems ir bičiuliams.

Aštuoniasdešimt devynerių metų Dorotė gyveno slaugos namuose Šiaurės Vermonte. Diabetas ir artritas atėmė iš jos regą ir galimybę judėti. Iš kitos valstijos jos aplankyti atvykusi dukterėčia Irena tikėjosi rasti tetą prislėgtą ir nelaimingą.

Dž. Tolkienas laikė save visų pirma mokslininku, o tik po to rašytoju, tad jis ne itin džiaugėsi savo fantastikos kūrinių sėkme. Jam nepatiko, kad jo moksliniai veikalai buvo beveik nežinomi plačiajai visuomenei, kurią labiau traukė fantastikos kūriniai.

„Knyga, kurios tiesiog taip greičiausiai neskaityčiau,“ - būtent toks įspūdis neapleido gilinantis į Juan Martin Velasco Įvadą į religijos fenomenologiją (leidykla „Katalikų pasaulis“, 2003 m.).Šią sudėtinga moksline kalba parašytą knygą nagrinėjau studijų tikslais.