Šioje knygoje autorius dalijasi asmeniška patirtimi. Nors jis ne vienerius metus buvo krikščionis, tačiau neturėjo draugų. Jo tikėjimas buvo labai dvasiškas, bet tuo pat metu jam trūko paprasčiausios žmogiškos šilumos.Būdamas rašytojas, linkęs į kontempliaciją, jis labai ribotai bendravo su žmonėmis.

Milijonai žmonių visame pasaulyje pažįsta bešypsantį Nicko Vujiciciaus veidą ir įkvepiančią jo žinią. Nors Nickas gimė be rankų ir kojų, tai nesutrukdė jam džiaugtis gyvenimu, padaryti ir prasmingą karjerą bei susijungti meilės ryšiais.

Nors apie Suzanos Sperdžen garsųjį vyrą Č. H. Sperdženą žinoma daug, bet mažai apie moterį, kuri rėmė didįjį pamokslininką daugybę metų jam ilgai ir vaisingai tarnaujant Londono Metropolitan Tabernacle bažnyčioje.

Leidykla „Chichen Soup for the Soul“ išleido naują knygą „Billy Grahamas ir aš“ („Bily Graham & Me“), kurioje surinkti žymių politikų, visuomenės veikėjų bei religinių lyderių pasakojimai apie Bilį Grahamą.

Pastorius P. Skacero savo knygoje atsako į klausimą, kas yra emocinė branda ir kaip ji susijusi su dvasine branda. Tai labai aktualus klausimas, ypač seniau tikintiems krikščionims, kurie daug metų tiki Kristumi ir nuoširdžiai jį myli, meldžiasi ir tarnauja, tačiau kai kurios jų gyvenimo sritys visiškai nesikeičia...

Šatrijos Ragana vertinama kaip viena religingiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų ir kaip viena žymiausių krikščioniškosios pedagogikos kūrėjų Lietuvos pedagogikos istorijoje. Todėl jos kūryba paranki nagrinėti literatūros teologijos požiūriu.

Baigiantis metams, įvairiuose tinklaraščiuose ir žiniasklaidoje pasirodė daugybė santraukų apie geriausias metų knygas. Viename iš tokių sąrašų aptikau Susanos Cain knygą „Tyla: Intravertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ (Quiet: The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking).

Už šį romaną autorei paskirta Amerikos lietuvių tautinės sąjungos Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus minėjimo premija. Rašytoja taip pat pelnė Ievos Simonaitytės premiją už Mažosios Lietuvos krašto etnokultūros puoselėjimą.

„Naujieji metai - prie televizoriaus“... dažną kartą tai asocijuojasi su ne pačiu geriausiu būdu švęsti Naujuosius. Visgi švenčių dienos gali tapti proga drauge su šeima rasti laiko ir geram krikščioniškam filmui. Nors televizoriaus neturime, šia proga pažiūrėti filmą vaikams (per kompiuterį) mūsų namuose jau tampa nedidele tradicija.

Prieš kiekvienas Kalėdas tėveliai suka galvas, kaip pradžiuginti savo vaikus. Gyvenant šalia to šurmulio, kurį kelia TV reklamos bei blizgučiai parduotuvėse, norisi prasmingų dovanų. Esu tikra, kad krikščionių šeimos ypatingai rūpinasi tuo, kaip atskleisti vaikams tikrąją Kalėdų prasmę.