Bažnyčios, kuriančios žymius krikščioniškus filmus, pastorius pristatė savo knygą apie prabudimą

„Prabudimas nereiškia didelės minios. Prabudimas - tai sudužusios širdies žmonės, kurie trokšta Dievo teisumo," - tvirtina bažnyčios, sukūrusios tokius žymius krikščioniškus filmus kaip „Akis į akį su milžinais" ir „Atsparus ugniai", pastorius.

Atsižvelgiant į laiką, vietą ir žmones, prabudimas gali atrodyti skirtingai, mano Sherwoodo baptistų bažnyčios, įsikūrusios Albany mieste, Džordžijoje, vyresnysis pastorius Michaelis Cattas. Bet visi prabudimai turi tam tikrų bendrų bruožų: atgailą, kalčių išpažinimą, atkūrimą ir širdies sudužimą.

„Jeigu alkstame ir trokštame Dievo, jeigu trokštame vis daugiau, jeigu mus apima šventas pyktis žvelgiant į pasaulį, kuriam atrodo, kad Dievas mirė. Jeigu tai vyksta stipriau, nei įprasta šios dienos bažnyčiose, - tai prabudimo elementai", - kalbėjo M. Cattas interviu, kuriame pristatė naują savo knygą: „Nuolankumo jėga: per sudužusią širdį į prabudimą" (ang. „The Power of Surrender: Breaking Through to Revival").

M. Cattas tvirtai teigia, kad prabudimas nereiškia bažnyčios augimo. Greičiau jis reiškia „genėjimą ir apvalymą": „Tai reiškia - paimti dalykus, kuriuos mes buvome giliai paslėpę ir ignoravome, iškelti juos į viešumą, tariant: „Viešpatie, mes ir vėl Tau nusidėjome, prašome tavo atleidimo už tai, ką padarėme," - sakė pastorius ir filmų prodiuseris.

„Kartais „geros savijautos" evangelija sako žmonėms tai, ką ji nori išgirsti," - sako M. Cattas - „Tačiau jeigu manote, kad Jėzus moko imti kryžių - o vienintelė kryžiaus paskirtis pirmajame amžiuje buvo mirtis - ir mirti kasdien, nukryžiuoti savo kūną, kaip galite manyti, kad tai reiškia „gerą savijautą"?

Baptistų pastorius mano, kad jei pamokslas neveikia „skurdžioje trečiojo pasaulio šalyje", greičiausiai jis neteisingas. „Negaliu ateiti pas žmogų, kuris nešioja tik strėnų raištį ir gyvena sutręšusioje trobelėje, ir sakyti jam „gerą naujieną", kad jis gaus „Mercedes" ir apsigyvens rūmuose, nes greičiausiai to neįvyks," - tvirtina M. Cattas. - „Tačiau jis tikrai gali patirti gyvenimą keičiančią Evangelijos jėgą". Kaip pavyzdį jis paminėjo apaštalą Paulių, kuris „negyveno rūmuose, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido keliaudamas iš miesto į miestą, buvo mušamas, puolamas, persekiojamas gnostikų ir judėjų, o Romos kareivių sukaustytas". Anot M. Catto, apaštalas Paulius Laiške romiečiams (Rom 7, 18) aiškiai sako: „Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio". Apaštalas taip pat rašo ir Laiške filipiečiams (Fil 4, 12): „Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis."

Anot M. Catto - išpuikimas, tai viena iš svarbiausių priežasčių, kuri trukdo vykti prabudimui. Žmonės yra pernelyg išdidūs, kad pripažintų, jog jiems reikalingas Dievo atkūrimas, ir kad prašytų atleidimo. Jis mano, kad žmogui sunkiausia ištarti: „Aš nusidėjau" arba „Aš klydau".

Tačiau per pastaruosius pusantrų metų Sherwoodo baptistų bažnyčioje galima įžvelgti prabudimo požymius, mano pastorius. Štai šią savaitę net 75 vidurinių ir aukštųjų mokyklų studentai, lankantys Sherwoodo bažnyčią, anksčiau atsikėlė ir vyko į tris skirtingas mokyklas maldai studentų miesteliuose. Pusė iš jų šią savaitę pasninkavo už pražuvusius draugus ir apie pusė jų dar susiranka 6 valandą ryto pasimelsti, prieš eidami į studentų miestelius. „Tai - neįprasta", - džiaugdamasis kalbėjo pastorius. - „Dievas veikia mūsų studentuose ir dirba su jų širdimis". Pastorius taip pat paminėjo, kad daugelio šių studentų tėvai išsiskyrę, ir jie prašė tėvų atleidimo už tai, kad nekentė jų ar buvo jiems šališki. „Tik Dievas gali tai padaryti", - tvirtino pastorius. - „Tik Dievas gali taip pakeisti žmogaus širdį".

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christiantoday.com