Krikščioniškas filmas „Ben Huras“ (Ben Hur) – tai pagal rašytojo Lewo Wallace romaną režisieriaus Williamo Wylerio sukurtas istorinis epas, kurio premjera įvyko 1959 metais. Ši juosta pelnė net 11 Oskaro apdovanojimų bei daug kitų prizų ir yra laikoma vienu geriausių kada nors sukurtų filmų. Apie tai, kokį įspūdį ši tema daro skaitytojams ir žiūrovams, liudija pakartotinos „Ben Huro“ ekranizacijos (1907 m., 1925 m., 1959 m., 2003 m., 2010 m. ir ruošiama šiuo metu) bei spektakliai žymiausiuose pasaulio teatruose.
Prieš pradėdamas žiūrėti šį filmą, žiūrovas mažų mažiausiai tikisi istorinio epo arba kino kūrėjų perpasakotos Jėzaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo istorijos, tačiau tai, ką pamato įpusėjus filmui, pranoksta visus jo lūkesčius. Tiesa, pirmieji filmo kadrai lūkesčius tarsi ir atitinka: akmenuotais senovės Palestinos keliais žygiuoja romėnų kariai, keliauja pėstieji, rieda arkliais kinkyti vežimai.... Šiomis dienomis kiekvienas Romos imperijos gyventojas turi pasirodyti savo mieste surašymui. Bet kai judėjimas nurimsta, ir į žemę ateina naktis, virš slėnių ir kalnų pateka Betliejaus žvaigždė, traukianti link savęs ir piemenis, ir išminčius. Rytų išminčiai motinos Marijos sūpuojamam Kūdikėliui Jėzui atneša dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Malonė nužengė į pasaulį – Dievas tapo Žmogumi.
Bet pasaulis dar nieko nežino apie šią didelę paslaptį. Kariai, prekeiviai, vergai ir jų šeimininkai, moterys ir vaikai – visi užsiėmę savo kasdieniais darbiais. Geležine Romos imperijos ranka valdoma Judėja murma, nepatenkinti jos gyventojai kuria išsivadavimo planus ir laukia stebuklo – Mesijo atėjimo – net neįtardami, kad Jis jau čia, kad Jis jau gimė.
„Ben Huras“ ypatingas tuo, kad leidžia mums į šiuos įvykius pažvelgti kitomis akimis. Mes iš tiesų tampame evangelinės istorijos liudininkais, bet matome ją per žmogaus aistros ir kančios istoriją – per aristokrato žydo Judo Ben Huro, kuriam buvo lemta tapti Gelbėtojo Jėzaus Kristaus amžininku, likimą. Šis filmo kūrėjų objektyvo sprendimas parodo mums tikinčio, bet dar netapusio krikščionimi žmogaus akims atsiveriantį pasaulį
Ši nauja perspektyva taip pat leidžia mums geriau suprasti, kuo gyveno I a. Palestina ir Roma. Romos ir vienos jos provincijos, Judėjos, priešiškumas atsispindi buvusių dviejų gerų draugų: žydo aristokrato Judo Ben Huro ir romėno tribūno Mesalos santykiuose. Draugų priešiškumas perauga į keršto troškimą. Tačiau buvusi vergė, o dabar – Ben Huro mylimoji Estera labai lėtai ir subtiliai mėgina perteikti jiems Žmogaus iš Nazareto skelbiamą žinią: Mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus (Mt 5,44).
„Ben-Huras“ – tai visų pirma puikus nuotykinis filmas, sukurtas pagal klasikinės dramaturgijos reikalavimus. Pagrindinio veikėjo gyvenimo kelias veda iš bedugnės į viršūnes: iš aukštos padėties visuomenėje – į patį visuomenės dugną, po to vėl į sėkmės ir šlovės viršūnę, o tada žemyn – į nevilties ir praradimo slėnį. Filme labai ryškiai pavaizduota draugystė ir išdavystė, tarnavimas ir pašaukimas, ištikimybė... vis gi svarbiausias dalykas, kurį atskleidė filmo kūrėjai, – tai keršto troškimas ir atleidimo galia (Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro) (Lk 23, 34).
Ben Huras – tikras didvyris: stiprus, tvirtas, sąžiningas, paprastas, ištikimas. Tikriausiai toks pat buvo ir teisusi Jobas, kuris rado malonę Viešpaties akyse. Bet ką gali padaryti žmogus, jeigu iš jo atimama viskas: padėtis, šeima, laisvė? Šį klausimą Dievas uždavė Jobui: Kas lieka tau, kai nieko nebelieka?. Ben Hurui liko keršto troškimas, kuris padėjo jam išgyventi nežmoniškomis vergystės sąlygomis ir įvykdyti savo pažadą – sugrįžti į Jeruzalę.
Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio rodosi esą tik vieno žmogaus gyvenimas, iš tiesų yra ir Dievo reikalas. Visas žmogaus gyvenimo planas – tai Dievo išaustas audeklas, kuriame visi siūlai persipynę ir viskas turi prasmę. Svarbiausias gyvenimo klausimas, kurį turėtų užduoti sau kiekvienas žmogus, yra ne „Kas kaltas dėl mano nelaimių?“, o „Kodėl man buvo dovanota laisvė?“. Tai labai panašu į tai, ką tenka išgyventi Ben Hurui. Nors jis ir žino, kas kaltas dėl visų jo nesėkmių, tačiau jam dar reikia labai daug iškentėti, kad suprastų, kodėl jis tiek daug kartų liko gyvas. Ben Hurui atrodo, jog gyvas jis liko tam, kad atkeršytų... Tačiau ar tai tiesa?
Šalia Ben-Huro esanti jo mylimoji stengiasi jam atskleisti žinią, skelbiamą Žmogaus iš Nazareto, kurio pasiklausyti plūsta minios žmonių: Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais ( Mt 5, 3-9.
Apibendrinant galima teigti, kad šis filmas – tai pasakojimas apie Dievo sumanymą, apie sudėtingą, vingiuotą žmogaus gyvenimo kelią link Dievo. Daugybę kartų veikėjas suklumpa, atstumia jam ištiestą pagalbos ranką ir pasirenka apgaulingą šlovės ir kovos kelią. Tačiau Dievo Sūnus jau atėjo į šį pasaulį ir nepalieka savo ištikimųjų.
Labai ryški ir simboliškai į filmą įpinama vandens tema –vanduo tampa išgydymo ir išgelbėjimo priemone rankose To, kuris ir yra paties gyvenimo šaltinis. Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą” (Jn 4,13-14) – šie Evangelijos žodžiai galėtų tapti viso filmo epigrafu, o svarbiausios filmo scenos yra tos, kuriose Ben Huras sutinka savo Gelbėtoją.
Mums svarbu, kad būtent šiame sename, 1959 metais sukurtame filme buvo puikiai įgyvendintas vienas iš svarbiausių ir jautriausių kinematografijos uždavinių – vaizdais, o ne vien tik žodžiais perteiktas pasakojimas apie sakralumą, šventumą, dvasingumą. Kalba eina apie paties Jėzaus Kristaus įsikūnijimą ekrane. Tiesa, mes nė karto nepamatėme Jo veido, neišgirdome Jo balso, tačiau buvome Jo pamokslų klausytojais ir Jo begalinės meilės, Kryžiaus kelio, kančių ant Golgotos kalno ir Jo gailestingumo liudininkais. Filmo kūrėjams pavyko pasiekti stebėtiną rezultatą: neprimesdami žiūrovui savo požiūrio, išvengdami bereikalingo patoso, moralizavimo ir griežtumo, jie padėjo prisiliesti prie dieviškojo įsikūnijimo paslapties.
O dabar paliekame jus su šiuo nuostabiu filmu ir su jūsų pačių mintimis apie jį. Būkite palaiminti, jį žiūrėdami.
http://bogoblog.ru/ben-gur-1959-smotret-onlajn/
Tekstas verstas iš http://www.pravmir.ru/ben-gur/
_64x64_9de.jpg)
